Anot jos, Kremlius nenori užbaigti karo artimiausiu metu.
„Manau, kad tai kol kas yra žaidimai, mėginimas tempti laiką, mėginimas permesti kaltę Ukrainos pusei, o iš tiesų yra laiko tempimas ir nenoras užbaigti karo dabar, bent jau artimiausiu metu, ir (siekis – BNS) užimti kuo daugiau Ukrainos teritorijos“, – žurnalistams pirmadienį sakė D. Grybauskaitė.
Vėliau Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute (VU TSPMI) dalyvaudama diskusijoje su sostinėje viešinčia Taivano prezidentė Tsai Ing-wen (Cai Ingven), D. Grybauskaitė teigė, kad pasikeitus JAV administracijai Europai didžiausias iššūkis buvo suprasti, kiek „saugumo našta krenta ant mūsų pečių“.
„Šiuo požiūriu Europa žino, ką daryti – mes investuojame į savo gynybą. (...) Žinoma, mūsų gynybos stiprinimas turi eiti paraleliai kartu su mūsų didinama parama Ukrainai, kad mes neleistume jai pasiekti ribos, kurioje ji turėtų kapituliuoti. Matome tendencijas, kad dalis norėtų, jog Ukraina kapituliuotų dėl ramesnio gyvenimo, tačiau tai reikštų visų mūsų kapituliaciją. Tai atvertų duris imperializmui užpulti mums visus“, – kalbėjo buvusi prezidentė.
BNS rašė, kad savaitgalį Kyjive apsilankę keturi Europos lyderiai pareikalavo, kad Rusija sutiktų mėnesiui nutraukti ugnį ir taip sudarytų sąlygas taikos deryboms.
Vietoj to V. Putinas pateikė atsakomąjį pasiūlymą ketvirtadienį Stambule surengti tiesiogines Rusijos ir Ukrainos derybas.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį pareiškė, kad yra pasiryžęs asmeniškai susitikti su V. Putinu Turkijoje.
Anksčiau Ukrainos vadovas kaip išankstinę derybų Stambule sąlygą buvo pateikęs ugnies nutraukimą.
(be temos)
(be temos)
(be temos)