- Ignas Jačauskas, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Rusijos pajėgos prie Ukrainos yra didžiausia karinės galios koncentracija Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų, o bandymai keisti jėgų balansą žemyne yra pavojingesni, nei Sovietų Sąjungos laikais, sako Lietuvos ambasadorius prie NATO Deividas Matulionis.
„NATO pastaruoju metu nesuteikė jokio preteksto, jokio pagrindo Rusijai eskaluoti situaciją prie Ukrainos sienos ir Baltarusijoje dislokuoti pajėgas, kurių nuo Antrojo pasaulinio karo laikotarpio tokių didelių nebuvo“, – LRT ketvirtadienį paskelbtame interviu kalbėjo ambasadorius.
„Turiu omenyje, Europoje – tokio dydžio pajėgų nebuvo po Antrojo pasaulinio karo nė prie vienos šalies, ar tai būtų Rusija, ar Sovietų Sąjungos ir Vakarų santykiai. Tik Sovietų Sąjunga laikėsi strategijos išlaikyti status quo. Dabar susidaro įspūdis, kad bandoma kvestionuoti dabartinį status quo. Todėl manyčiau, kad situacija yra pavojingesnė, nei buvo anksčiau“, – tvirtino D. Matulionis.
NATO pastaruoju metu nesuteikė jokio preteksto, jokio pagrindo Rusijai eskaluoti situaciją prie Ukrainos sienos ir Baltarusijoje dislokuoti pajėgas, kurių nuo Antrojo pasaulinio karo laikotarpio tokių didelių nebuvo.
Trečiadienį duotame interviu ambasadorius pabrėžė, kad NATO atsakas į Rusijos pateiktus klausimus – ne atsakymai į jos pateiktus reikalavimus, o atskiras dokumentas su Aljanso pasiūlymais, tačiau jų nekonkretizavo. Jis tik pakartojo NATO vadovų poziciją, jog nebus nusileidžiama dėl esminių tarptautinės teisės principų, pavyzdžiui, reikalavimo Ukrainos nepriimti į NATO.
„Kalbame apie tai, kad kiekviena šalis turi teisę į savigyną, kiekviena šalis pasirenka savo saugumo užtikrinimo priemones, į kokį aljansą nori jungtis“, – akcentavo jis.
Jis sako nenorintis spėlioti, ar Rusija ryšis pulti Ukrainą, bet karinių veiksmų scenarijaus, anot jo, nereikėtų atmesti.
„Mano vertinimu, Rusija pasirinko tam tikrą eskalacinę strategiją su ketinimų neapibrėžtumu. Tai visada karinė opcija išlieka, ar ji bus, ar ne – niekas to nežino, mes tokių duomenų neturime (...). Niekas nenori karo. Mes turbūt puikiai suprantame, kad nėra nė vienos NATO šalies, kuri norėtų kariauti su Rusija. Rusijos irgi nereikėtų nuvertinti, jos karinis pajėgumas yra pakankamai rimtas, Rusija turi didžiausią konvencinę kariuomenę Europoje, ji yra modernizuota“, – kalbėjo ambasadorius.
D. Matulionis priminė, kad Rusija yra ir branduolinė valstybė.
„Todėl Rusijos teiginiai, kad NATO kažkam kažkur grasina, o ypatingai teiginiai, kad Ukraina grasina Rusijai, yra absoliučiai nesuprantami. Iš tikrųjų, Blinkeno (JAV Valstybės sekretoriaus Antony Blinkeno – BNS) pasakymas apie tą lapę, kuri užpuolė vištidę dėl to, kad pajuto grėsmę iš vištų, gana tiksliai apibrėžia situaciją“, – įvertino diplomatas.
Jo teigimu, NATO nuo pat Sovietų Sąjungos subyrėjimo Rusijai buvo „ištiesusi bendradarbiavimo ir draugystės ranką“, bet padėtis pasikeitė po 2014-ųjų Krymo okupacijos ir agresijos prieš Ukrainą.
Ambasadorius taip pat ragino nesureikšminti Vokietijos sprendimo neleisti Latvijai tiekti jos mirtinų ginklų ukrainiečiams, nes to daryti neleidžia šalies teisės aktai, o panašios strategijos laikosi kai kurios Skandinavijos, Beneliukso ir kitos Europos valstybės.
NATO ir JAV trečiadienį perdavė Maskvai atsakymus dėl jos keltų reikalavimų suteikti saugumo garantijų, tarp jų – nepriimti Kijevo į NATO ir atitraukti Aljanso pajėgas iš rytinio Europos sparno.
JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas) teigė, jog Vašingtonas atmetė Maskvos reikalavimą dėl Ukrainos ir aiškiai pasakė, kad Kijevas gali pasirinkti savo sąjungininkus. Kartu jis įvardijo, jog JAV mato „pažangos“ galimybę kai kuriomis temomis, kaip ginklų kontrolės režimas, įskaitant raketų dislokavimo Europoje klausimą, taip pat būdus padidinti skaidrumą ir stabilumą.
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas taip pat pareiškė, kad Aljansas pasirengęs įsiklausyti į Maskvos išsakomus rūpesčius, bet nenusileis dėl „pagrindinių principų“, įskaitant aljanso partnerių teisę pačioms pasirinkti savo kelią. Pasak jo, NATO su Rusija norėtų aptarti sąrašą klausimų, įskaitant ginklų kontrolę, nusiginklavimą, karinės veiklos skaidrumą ir rizikos mažinimo mechanizmus.
Reikalavimai buvo pateikti tvyrant įtampai, Maskvai prie sienos su Ukraina sutelkus maždaug 100 tūkst. karių. Tai kelia Vakarų būgštavimus dėl didelio masto invazijos į šią šalį. Jei Rusija nuspręstų tai daryti, Vakarai grasina sankcijomis.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
I. Šimonytė ragina nepasiduoti Rusijos propagandai dėl Vakarų sankcijų žalos jiems patiems
Premjerė ragina nepasiduoti Rusijos propagandai dėl Vakarų sankcijų žalos jiems patiems. ...
-
Balsuodamas dėl diplomatų tarnybos Seimas įsivėlė į diskusijas apie partnerystę1
Seimas antradienį balsuodamas dėl Diplomatinės tarnybos įstatymo įsivėlė į diskusijas dėl partnerystės – nors grupė parlamentarų siūlė išbraukti partnerio sąvoką, ji liko naujai priimtame įstatyme. ...
-
Premjerė: R. Karbauskio grasinimai trauktis iš susitarimo dėl gynybos – apgailėtini2
Opozicinių Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderio Ramūno Karbauskio grasinimai trauktis iš partijų susitarimo siejant tai su kitomis valdančiųjų iniciatyvomis yra apgailėtini, sako premjerė Ingrida Šimonytė. ...
-
Interpeliacijos nesureikšmina: premjerė sako pasitikinti žemės ūkio ministru
Premjerė Ingrida Šimonytė teigia, kad pasitiki Žemės ūkio ministru Kęstučiu Navicku ir nesureikšmina jam Seime praėjusią savaitę inicijuotos interpeliacijos. ...
-
G. Landsbergis: Vakarų raginimai derėtis dėl taikos – spaudimas Ukrainai sudėti ginklus
Ukraina nustatys karo ir taikos savo šalyje sąlygas, sako Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, Vakaruose pasigirstant raginimų Kyjivui sėsti prie derybų stalo su šalį užpuolusia Rusija. ...
-
I. Šimonytė: Vyriausybė nepriims jokių sprendimų už Konstantinopolio patriarchatą
Vyriausybės paramą dalies stačiatikių siekiui atsiskirti nuo Maskvos patriarchato laišku parėmusi premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad taip nesiekia kištis į religinius reikalus. ...
-
Seksistinės D. Gaižausko replikos papiktino Seimo moteris13
Seimo Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkė Aušrinė Norkienė sako nenorinti vertinti bendrapartiečio Dainiaus Gaižausko aštrias reakcijas sukėlusių pasisakymų antradienį Seime kilusioje diskusijoje dėl įstatymo pataisų, kuriomis ...
-
Seimo pirmininkė: Minsko režimas ir toliau eina diktatūros stiprinimo keliu3
Minsko režimas ir toliau eina diktatūros stiprinimo keliu, sako Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. ...
-
Politologai įvertino Laisvės partijos perspektyvą: jau pralaimi savo rinkėjus?14
Prieš metus Seimui užkirtus kelią įgyvendinant Laisvės partijos rengtus įstatymus, šio pavasario Seimo sesiją pasiekė nauji – kompromisiniai įstatymų variantai. ...
-
Premjerė atmeta priekaištus apie patogesnį gyvenimą: norima atsisakyti tik perteklinės apsaugos1
Siūlymu mažinti Seimo pirmininko ir premjero asmens apsaugą tesiekiama atsisakyti perteklinių dalykų, teigia ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė. ...