ES vadovai pradėjo naują derybų dėl aukščiausių postų raundą

Pirmasis ES vadovų mėginimas susitarti žlugo praėjusią savaitę. ES ieško, kas pakeis rudens pabaigoje Europos Vadovų Tarybos pirmininką Donaldą Tuską, Europos Komisijos pirmininką Jeaną-Claude'ą Junckerį (Žaną Klodą Junkerį), o taip pat Europos Parlamento, Europos Centrinio Banko ir užsienio reikalų tarnybos vadovus.

Šie pareigūnai atliks svarbų vaidmenį formuojant ES politiką ateinančius penkerius metus ir vėliau.

Sekmadienio rytą D. Tuskas susitiko su aukšto rango Europos Parlamento pareigūnais ir Ispanijos ministru pirmininku Pedro Sanchezu (Pedru Sančesu). Susitikimas įvyko dar gerokai iki oficialios viršūnių susitikimo pradžios.

Per birželio 20–21 dienomis vykusį viršūnių susitikimą tikėtasi, kad papildoma savaitė leis rasti bendrą kalbą, kas galėtų pakeisti J.-C. Junckerį Europos Komisijos pirmininko poste. Vokietijos kanclerė Angela Merkel siūlo vokiečio konservatoriaus Manfredo Weberio (Manfredo Vėberio), vadovaujančio Europos Parlamento didžiausiai Europos liaudies partijos (EPP) frakcijai, kandidatūrą.

Tačiau Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emanuelis Makronas) įsitikinęs, kad M. Weberiui trūksta būtinos tarptautinės paramos tokiam postui užimti, bet mano, kad vokietis tapti Europos Parlamento pirmininku.

„Einame keliu, kuris gali leisti pasiekti rezultatą“, – Japonijoje vykusio G20 viršūnių susitikimo metu sakė A. Merkel.

Jos teigimu, sekmadienį atsidurti tarp laimėtojų vis dar daug šansų turi ne tik M. Weberis, bet ir socialistų kandidatas olandas Fransas Timmermansas (Fransas Timermansas).

EPP krikščionys demokratai bei Socialistų ir demokratų pažangusis aljansas yra dvi didžiausios frakcijos Europos Parlamente.

ES lyderiai nori išrinkti naujus institucijų vadovus, nes Europos Parlamentas ateinantį trečiadienį rinks savo naują pirmininką. D. Tuskas perspėjo, kad ES lyderiai prireikus šį klausimą galės spręsti net ir visą naktį iki pirmadienio ryto.

Pagal ES taisykles, valstybės narės sprendžia, kas vadovaus Europos Komisijai ir pakeis J.-C. Junckerį. Europos Parlamentas turi patvirtinti šį sprendimą. Tačiau Parlamentas mano, kad į šį postą turėtų pretenduoti tik didžiausių frakcijų lyderiai.

Atsakomybė yra didžiulė: D. Tuskui ir J.-C. Junckeriui tenka vesti derybas su JAV ar Kinijos prezidentais, o ECB pirmininkas formuoja 19 narių turinčios euro zonos monetarinę politiką.

Iš ES institucijų vadovų tikimasi, kad jie objektyviai atstovaus visų valstybių narių interesams tarptautiniu mastu ir namuose. Tačiau didelę įtaką daro ir patriotizmas, nes pareigūnai iš atskirų ES narių stumia savo šalių atstovus, kad šie vadovautų didžiausiam pasaulyje ekonominiam aljansui, turinčiam 500 mln. gyventojų.

Taip jau sutapo, kad kadenciją baigiantys aukščiausi ES pareigūnai – EP pirmininkas Antonio Tajani (Antonijus Tajanis), ECB vadovas Mario Draghi (Marijus Dragis) ir užsienio politikos vadovė Federica Mogherini (Federika Mogerini) – yra italai.

Tarp esamų kandidatų įvardijami ir dabartinis Švedijos premjeras Stefanas Lofvenas bei Kroatijos vyriausybės vadovas Andrejus Plenkovičius. Tarp minimų kandidatų yra ir ES „Brexit“ vyriausiasis derybininkas Michelis Barnier (Mišelis Barnjė), Vokietijos žaliųjų lyderė Ska Keller, Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė bei ES konkurencijos komisarė Margrethe Vestager (Margretė Vestager).

Prezidentė ragina atsižvelgti į visus kriterijus

D.Grybauskaitė ragina siekiant susitarimo dėl kandidatūrų į aukščiausius Bendrijos institucijų postus atsižvelgti ne tik į partiškumą.

„Lietuvos vadovė pabrėžė, jog nominacijų procesą labai apsunkina tai, kad iki šiol buvo vadovaujamasi tik kandidatų priklausomybės vienai ar kitai politinei partijai kriterijumi. Tuo tarpu nepagrįstai pamirštami kiti Lisabonos sutartyje numatyti kriterijai, tokie kaip geografinio ir demografinio atstovavimo, lyčių balanso“, – rašoma prezidentės spaudos tarnybos pranešime.

Pasak prezidentės, labiau nei įprastai fragmentuotame Europos Parlamente dar nėra nusistovėjusi aiški politinių jėgų pusiausvyra. Partijos nevienodai interpretuoja rinkimų rezultatus ir siekia išsikovoti kuo daugiau politinės įtakos. O tai gali rimtai apsunkinti tiek pačių Europos institucijų darbą ateityje, tiek ES sprendimų priėmimo procesą.

Šalies vadovės teigimu, rudenį laukia Europos žmonėms svarbūs sprendimai dėl 2021–2027 metų ES biudžeto, „Brexito“, klimato kaitos, todėl Lietuvos ir visos ES interesas – kuo greičiau pasiekti sutarimą dėl kandidatų į ES institucijų vadovus, atsižvelgiant į visus ES sutartyje numatytus kriterijus.