„Man atrodo, svarbiausia yra akcentuoti tai, kad susitikimai vyksta, kontaktai vyksta, apsikeitimas pozicijomis taip pat vyksta. Ir žinome, kad tam tikros išeitinės pozicijos šiek tiek modifikuojasi. Ir tai yra geras ženklas“, – radijo stoties „M-1“ Informacijos tarnybai pirmadienį sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.
Po vasarį nesėkmingai pasibaigusio susitikimo Ovaliajame kabinete, praėjusią savaitę Vatikane Jungtinių Valstijų (JAV) ir Ukrainos prezidentai vėl susitiko per popiežiaus laidotuves.
Nors Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) ir Volodymyras Zelenskis Pranciškaus laidotuvių kuluaruose susitiko trumpam, 15 minučių pokalbį Kyjivas pavadino konstruktyviu, o Baltieji rūmai – labai produktyviu.
Šį susitikimą K. Budrys vadino „geru ženklu“.
„Tai yra dar viena galimybė susiderinti matymą, (...) ir ta komunikacija, kuri buvo Rusijos ir Putino atžvilgiu, dar kartą pabrėžianti, kad ir kantrybė senka, ir kad tikrai nebus leidžiama švaistyti laiko ir čia tiesiog tampyti to proceso, irgi yra visai neblogas ženklas. Aš vis dar turiu optimizmo. Ir kaip Lietuva, tai mes tikrai remiame JAV diplomatines pastangas šioje kryptyje“, – kalbėjo ministras.
Aš vis dar turiu optimizmo.
D. Trumpas šeštadienį suabejojo, ar Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas tikrai nori užbaigti ilgiau kaip trejus metus trunkantį karą Ukrainoje.
Tačiau vos dieną anksčiau D. Trumpas sakė, kad Ukraina ir Rusija yra „labai arti susitarimo“.
JAV siūlo sustabdyti invaziją į Ukrainą ties dabartine fronto linija ir sutikti, kad 2014 metais aneksuotas Krymo pusiasalis liktų Rusijai. Baltųjų rūmų šeimininkas sekmadienį sakė manantis, kad V. Zelenskis yra pasirengęs atsisakyti Krymo.
Toks pareiškimas tiesiogiai prieštarauja ukrainiečių prezidento pareiškimams apie Rusijos aneksuotą pusiasalį.
Anot K. Budrio, Krymo klausimas yra visos tarptautinės bendruomenės klausimas, nes neteisėtai aneksuotos teritorijos pripažinimas būtų už tarptautinės teisės ribų.
„Tarptautinės teisės prasme, tai irgi yra tarptautinę atsakomybę užtraukiantis dalykas, nes agresija yra tarptautinis nusikaltimas. Tai mes negalime tų padarinių įteisinti kaip faktinių ir sakyti, kad viskas yra gerai ir mes toliau bendradarbiaujame. Ir Lietuva su tuo nesutinka bei tam nepritaria“, – kalbėjo ministras.
Kaip skelbė BNS, JAV valstybės sekretorius Marco Rubio (Markas Rubijas) sekmadienį pareiškė, kad ateinanti savaitė gali būti lemiama siekiant užbaigti daugiau nei trejus metus trunkančią Rusijos plataus masto invaziją į Ukrainą.
Pasak K. Budrio, ateinančios dvi savaitės diplomatine prasme bus tikrai įtemptos.
„Visi mes mes turime vilties, kad pavyks per šitas artimiausias savaites, kurias nustatė kaip terminą JAV (...), kad pavyks pasiekti rezultatą, suprantant, jog kliūtis pasiekti susitarimą yra ne Ukraina, o Rusija. Ir kiek pavyks paveikti Putino poziciją, kad reikia bent paliaubas pasiekti, kas jiems yra turbūt nepriimtina, ar taiką pasiekti, kuri būtų teisinga ir ilgalaikė. Tai čia bus matyti, ir visi kamuoliai bei raktai yra Kremliuje“, – kalbėjo ministras.
2022-ųjų vasarį plataus masto invaziją pradėjusi Rusija teigia aneksavusi keturis rytinius ir pietinius Ukrainos regionus, nors karine prasme jų visiškai nekontroliuoja.
Rusija šiuo metu yra užėmusi apie 20 proc. Ukrainos teritorijos, įskaitant Krymą.
