„Nuo politinio solidarumo (reikia – BNS) pereiti prie karinio solidarumo ir prie papildomo pajėgų dislokavimo regione. Turime ne vieną jau vykstančią operaciją, kurią reikia sustiprinti ir išplėsti, ar tai būtų „Rytų sargyba“ (angl. „Eastern Sentry“), ar „Baltijos sargyba“ (angl. „Baltic Sentry“), ar vis dar regione iki galo neįgyvendintas rotacinis oro gynybos modelis“, – Užsienio reikalų ministerijos iš Helsingborgo perduotame vaizdo komentare sakė K. Budrys.
Jis akcentavo, kad Lietuvai svarbūs papildomi dislokavimai, susiję su regiono oro gynyba, ypač atliepiant Baltijos šalyse ir palei visą fronto liniją dažnėjančius incidentus.
„Turime turėti ne tik antžeminio bazavimo priemones, bet ir oro platformas, turime pereiti nuo Baltijos oro policijos prie oro gynybos ir sustiprinti tai kontrdroninėmis priemonėmis. Visi, kas ką nors plėtoja, eksperimentuoja, gamina, turi dislokuoti savo pajėgumus Baltijos šalyse, nes čia kaip tik yra intensyviausias veiksmas“, – kalbėjo K. Budrys.
Jis gegužės 21–22 dienomis dalyvauja NATO užsienio reikalų ministrų susitikime Švedijoje. Taip pat vyks NATO ir Ukrainos tarybos posėdis, kuriame su užsienio reikalų ministru Andrijumi Sybiha bus aptartas karinės paramos poreikis, tolesnė parama.
Komentarą Lietuvos diplomatijos vadovas pateikė prieš pasirodant informacijai apie Utenos rajone paskelbtą dronų pavojų, kuris buvo atšauktas praėjus kiek daugiau nei valandai.
Tai buvo antras įspėjimas apie pavojų iš oro per dvi dienas. Trečiadienio rytą šalies oro erdvę taip pat pažeidė, kaip spėjama, bepilotis orlaivis, vėliau dingęs iš radarų. Kariuomenė ketvirtadienį tęsė jo paiešką.
Panašūs incidentai pastarosiomis dienomis kartojasi Latvijoje, Estijoje šią savaitę NATO oro policija vieną droną numušė.
Po šių įvykių Europos Sąjungos (ES), NATO lyderiai pareiškė solidarumą su Baltijos šalimis, akcentuodami, kad už incidentus atsakingos Rusija ir Baltarusija. Taip jie reagavo ir į Kremliaus atstovų pareiškimus apie Baltijos šalių Ukrainos atakoms esą suteikiamą oro erdvę.
„Matėme, kad jau pačiomis pirmosiomis dienomis, ir jau ne pirmą kartą, tiek NATO, tiek ES vadovybė sureagavo su politiniu solidarumu. Mums to reikia (...), antras svarbus dalykas yra atmesti kaip visiškai nepriimtiną Rusijos propagandą ir žinutes, nepagrįstai kaltinančias Baltijos šalis kaip neva prisidedančias prie atakų prieš taikinius Rusijoje organizavimo“, – kalbėjo K. Budrys.
Jis pabrėžė, kad svarbus ne tik NATO, bet ir ES įsitraukimas stiprinant rytinių sienų gynybą.
„Ypač šituo metu, kai vyksta intensyvūs pokalbiai, derybos dėl naujosios finansinės perspektyvos, dėl naujojo ES biudžeto. Mes norime, kad pafrontė, Rytų flangas būtų tinkamai atspindėtas, tiek per pagrindinius projektus (…), ar per papildomą horizontalų finansavimą Rytų pasienio regionams kaip patiriantiems didžiausią spaudimą“, – sakė užsienio reikalų ministras.
K. Budrys ragino „labai intensyviai ir greitai reaguojant“ paskirti pareigūnus, kurie ES lygiu kuruotų šiuos klausimus.
Pagrindiniais susitikimo Stokholme prioritetais jis įvardijo tinkamą pasiruošimą liepą Ankaroje vyksiančiam NATO viršūnių susitikimui, demonstruojant Aljanso vienybę, Hagos susitikime duotus pažadus didinti narių finansavimą gynybai bei Ukrainos rėmimo pasidalijimą.
(be temos)
(be temos)