„Mūsų nuomone, paliaubos šiuo metu būtų kritinė klaida, nes šiuo metu tai suteiktų Putinui galimybę persigrupuoti, persiginkluoti, sustiprėti ir vėl užpulti Ukrainą ar kitą potencialų taikinį Europoje. Todėl tvirtai remiame teisingus ir ilgalaikius sprendimus. Tam turime stiprinti Ukrainą“, – pirmadienį Briuselyje žurnalistams sakė K. Budrys.

Anot ministro, ilgalaikei taikai yra būtinos dvi esminės sąlygos.

„Pirma – išsaugoti Ukrainos nepriklausomybę ir teritorinį vientisumą. Ir patraukti Rusiją atsakomybėn už agresijos nusikaltimus“, – pridūrė jis.

Pirmadienį Briuselyje vyksta Europos Sąjungos (ES) Užsienio reikalų tarybos posėdis. Prieš jam prasidedant dalies Baltijos ir Šiaurės Europos šalių ministrai – taip pat ir K. Budrys – kartu kreipėsi į susirinkusius žurnalistus, akcentuodami vieningą regiono valstybių laikyseną Ukrainos atžvilgiu.

Rusijos karinė invazija į Ukrainą buvo pradėta lygiai prieš trejus metus – 2022 m. vasario 24 d.

Praėjus trejiems metams po to, kai Vakarai susitelkė aplink Ukrainą ir jos prezidentą Volodimyrą Zelenskį, JAV prezidento Donaldo Trumpo sugrįžimas į Baltuosius rūmus grasina sugriauti šią paramos koaliciją ir sukėlė abejonių dėl gyvybiškai svarbios karinės ir finansinės paramos. Rusijos kariai vis dar žengia į priekį rytuose, o Maskvą padrąsino D. Trumpo diplomatinės iniciatyvos bei jo skepsis dėl ilgalaikės paramos Kyjivui.

JAV prezidentas siekia, kad Ukraina ir Rusija greitai užbaigtų karą.

Sekmadienį V. Zelenskis pasiūlė atsistatydinti, jei tai reikštų, kad Ukrainai būtų suteikta galimybė įstoti į NATO.

Tuo metu Kremlius metinių išvakarėse pakartojo Rusijos poziciją, kad ji neatiduos teritorijų, kurias užėmė Ukrainos rytuose ir pietuose. Maskva taip pat yra sakiusi, kad nepritars Ukrainos priėmimui į NATO.