„Vieninga Europos valstybių laikysena tikrai buvo vienas iš veiksnių, (siekiant) šiek tiek ir deeskaluoti situaciją. Gerai, kad nepasidavėme karštų galvų rekomendacijoms grasinti vožti prevenciškai atgal amerikiečiams ekonominiais įrankiais, atsakant į pagrasinimą tarifais“, – Žinių radijui ketvirtadienį teigė Lietuvos diplomatijos vadovas.
Kaip rašė BNS, D. Trumpas trečiadienį atsitraukė nuo grasinimų jėga perimti Grenlandiją iš sąjungininkės Danijos, paskelbdamas nekonkretų susitarimą dėl šios Arkties teritorijos saugumo užtikrinimo.
Anksčiau JAV lyderis grasino įvesti muitus Daniją dėl Grenlandijos aktyviai palaikančioms Europos šalims, tačiau ir nuo šio grasinimo atsitraukė.
Tuo metu Europos Parlamentas sustabdė prekybinio susitarimo su JAV įgyvendinimą, reaguodamas į ankstesnius D. Trumpo grasinimus.
Vieninga Europos valstybių laikysena tikrai buvo vienas iš veiksnių, (siekiant) šiek tiek ir deeskaluoti situaciją.
K. Budrio teigimu, tą galiausiai vis tiek teks padaryti.
„Susitarimas, kuris buvo rugpjūtį, nebuvo idealus, bet jisai buvo geras. Ir dėl to ir Europos Parlamentas turėtų būti suinteresuotas, kad jį mes įgyvendintume. Taip, ten yra nuomonių įvairių, kaip ir visuose parlamentuose, tačiau nereikia trukdyti ir trikdyti esminio pasaulyje aljanso funkcionavimo“, – kalbėjo ministras.
Jis taip pat teigė, kad santykiuose su JAV Europa turėtų vengti eskalacijos.
„Turime vengti eskalacijos, vengti tų stiprių ekonominių įrankių naudojimo, taip kaip buvo pasigirdę irgi svarstymų, kad jau turim aktyvuoti antiekonominės prievartos įrankį, kurį Europos Komisija yra sukūrusi, beje, dėl prievartos prieš Lietuvą, kurią pritaikė Kinija“, – sakė K. Budrys.
Ketvirtadienį situaciją dėl Grenlandijos aptars Europos Sąjungos lyderiai.
Kalbėdamas apie galimą Lietuvos prisijungimą prie D. Trumpo inicijuotos Taikos tarybos, K. Budrys tvirtino, kad šiuo metu konsultuojamasi tiek dėl tokios tarybos statuso, tiek dėl galimybių prisijungti drauge su regiono šalimis.
„Ar tai būtų nauja tarptautinė institucija, organizacija? Koks turėtų būti teisinis kelias tapti tokios organizacijos nariais?“ – svarstė ministras. – Reikia priimti tam tikrą vieningą poziciją. Na, kad vėlgi būtume tiek kaip blokas vieningi, turiu omeny Šiaurės-Baltijos valstybių tas blokas, tiek kaip Europos Sąjunga.“
Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį sakė, kad galimybę jungtis prie Taikos tarybos Lietuva pirmiausia aptars su Šiaurės ir Baltijos šalių aštuonetu (NB8).
NB8 formate dalyvauja Suomija, Švedija, Danija, Norvegija, Islandija, Lietuva, Latvija ir Estija.
Norvegijos vyriausybė anksčiau trečiadienį pareiškė neprisijungsianti prie Taikos tarybos, nes amerikiečių pasiūlymas kelia daug klausimų, reikalaujančių tolesnio dialogo.
Kaip rašė BNS, JAV lyderio steigiama Taikos taryba yra tarptautinių konfliktų sprendimo institucija, kurioje nuolatinė narystė kainuoja iki 1 mlrd. JAV dolerių (0,86 mlrd. eurų).
Taikos taryba iš pradžių buvo sumanyta prižiūrėti karo nuniokoto Gazos Ruožo atstatymą, tačiau chartija, regis, neapriboja jos vaidmens vien tik šia palestiniečių teritorija.
D. Trumpas prie tarybos pakvietė prisijungti ir Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, sukeldamas ypatingą JAV sąjungininkų nerimą dėl Maskvos plataus masto invazijos į Ukrainą.
(be temos)