„Skleisiu tikrai plačiai žinią (...), su kokiomis grėsmėmis susiduria pafrontės valstybės ir su kuo susiduriame mes, kai Baltarusija (rengia – BNS) hibridines atakas ir kaip reikia į tai atsakyti. (...) Dabar Lietuva sėkmingai valdo krizę, bet reikia prevencijos mechanizmų į ateitį. Sankcijose turi atsirasti papildomas kriterijus – hibridinės atakos prieš ES. Aš labai tikiuosi ministrų supratimo ir sutarimo šituo klausimu“, – Užsienio reikalų ministerijos BNS perduotame komentare teigė K. Budrys.

Be sankcijų Minskui, pasak jo, taryboje bus keliamas 2026 metų finansinės paramos Ukrainai klausimas.

„Matome, kad valstybės iš savo nacionalinių biudžetų vis mažiau turi apetito skirti pinigų ir tai yra didelė problema. Lietuva tai daro, Vokietija didina savo paramą ir bus panašiame lygyje pagal procentą nuo bendrojo vidaus produkto kaip ir Lietuva, (...) kiti velkasi iš paskos“, – teigė Lietuvos diplomatijos vadovas.

Anot užsienio reikalų ministro, svarbu svarstyti įšaldyto Rusijos turto panaudojimo klausimą.

„Tuoj bus 200 milijardų iššaldyto turto, kurį galime panaudoti“, – nurodė ministras.

K. Budrys taip pat pranešė, kad užsienio reikalų ministrai ketina diskutuoti ir apie tolesnes sankcijas Rusijai.

„Neturime mes pabaigti savo pastangų ties 19 paketu“, – pridūrė jis.

Susitikimo metu bus aptariama padėtis Artimuosiuose Rytuose, Sudane ir Sahelio regione. ES užsienio reikalų ministrai su Pietryčių Azijos valstybių asociacijos (ASEAN) šalių užsienio reikalų ministrais aptars Bendrijos ir ASEAN santykius bei bendradarbiavimą saugumo, atsparumo srityse.

BNS skelbė, kad naujų sankcijų Minskui klausimą Lietuva ėmė kelti susidūrusi su kontrabandinių balionų iš Baltarusijos grėsme. Dėl to teko kelis kartus stabdyti oro uostų darbą. Šalies pareigūnai tai vadina Minsko hibridine ataka.

Lietuva dėl to spalio pabaigoje uždarė sieną su Baltarusija, tačiau dėl sumažėjusios grėsmės ketvirtadienį pasienio punktai atidaryti.