Bręsta reformos dėl Mišrios Seimo narių grupės ir balsavimo tvarkos

Seime gali keistis Statute numatytos Mišrios Seimo narių grupės teisės ir balsavimo dėl teisės aktų tvarka.

Seimas antradienį pritarė tai numatančioms Seimo Statuto pataisoms, kurias pristatė Seimo pirmininko pirmasis pavaduotojas Jurgis Razma.

Jis siūlo spręsti teisinį neaiškumą dėl Mišrios Seimo narių grupės galimybės naudotis tokiomis teisėmis kaip ir Seimo frakcijos, nors tokioje grupėje dirba, pavyzdžiui, tik vienas parlamentaras.

Seimo Statute siūloma nustatyti, kad Mišriai Seimo narių grupei būtų suteikiamos visos Seimo statuto nustatytos frakcijos teisės, kai tokią grupę sudaro ne mažiau kaip 7 Seimo nariai. „Šiuo metu susiklostė paradoksali situacija ir ta situacija yra neišspręsta. Verta apsvarstyti, ar nedidelei  grupei reikia suteikti tokias pat teises kaip frakcijai“, – svarstė projektą pateikęs J. Razma.

Šiuo metu Mišriai Seimo narių grupei priklauso tik vienas Seimo narys – Mindaugas Puidokas.

Seimo opozicija piktinosi, kad valdantieji nori per Seimo mažumą pervažiuoti buldozeriu. „Kai tik jūs valdžioje – „bardakas“ su Statutu prasideda“, – piktinosi Seimo narys Remigijus Žemaitaitis.

Kai tik jūs valdžioje – „bardakas“ su Statutu prasideda.

„Nekeiskite tai, kas egzistuoja, nepavydėkite Seimo nariui“, – patarė parlamentaras Petras Gražulis.

Šiuo metu Seimo Statute numatyta, kad Seimo nariai, neįsiregistravę į frakcijas, pripažįstami vienos Mišrios Seimo narių grupės nariais, taip pat nurodyta, kad Mišriai Seimo narių grupei suteikiamos visos Statute nustatytos frakcijos teisės.

Siūloma įteisinti per pandemiją įvestą balsavimo tvarką

Seime siūloma įtvirtinti per pandeminį laikotarpį taikytą balsavimo dėl teisės aktų praktiką, kai parlamentarai balsuoja ne po kiekvieno apsvarstyto teisės akto projekto, o per iš anksto numatytą balsavimo laiką.

Tokius pakeitimus Seimo Statute siūlo įteisinti projektą pristatęs Seimo pirmininko pirmasis pavaduotojas J. Razma. „Siūlymus dėl balsavimo laikų naujo reglamentavimo paskatino pandeminiu laikotarpiu praktikoje pasiteisinusi praktika, kuomet Seimo posėdžių darbotvarkėje balsavimo laikai buvo sukoncentruoti į vieną-du laikotarpius“, – sako J. Razma.

Jam atrodo, kad toks būdas tikrai turi pranašumų. „Tai įrodo ir žymiai geresnis dalyvavimas balsuojant dėl projektų“, – sakė jis kolegoms.

Pagal siūlomą projektą, „dėl įstatymo projekto priėmimo metu svarstomų pasiūlymų, straipsnių priėmimo ir viso įstatymo projekto priėmimo balsuojama Seimo posėdžio darbotvarkėje numatytu balsavimo laikotarpiu, kuris nustatomas vieną ar du kartus Seimo rytiniame ir vakariniame posėdyje.“

Šiuo metu Statute numatyta, kad Seimo pirmininkas kartu su Seimo pirmininko pavaduotojais pagal patvirtintą savaitės posėdžių darbotvarkę sudaro detalų kiekvienos posėdžių dienos darbotvarkės projektą, kuriame kiekvienam klausimui atskirai turi būti nurodytas pranešėjas ir svarstymo ar balsavimo laikas.

Siekiant mažinti priimamų Seime projektų skaičių, J. Razma siūlo įtvirtinti galimybę Seimui po svarstymo sujungti kelis to paties įstatymo keitimo projektus, kuriems tą dieną Seimas po svarstymo pritarė.

Statuto pataisos sulaukė Seimo pritarimo po pateikimo. Už jas balsavo 64 parlamentarai, 26 buvo prieš, susilaikė 21 Seimo  narys. Po svarstymo Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete jos į Seimo salę sugrįš gegužės 24 d.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių