- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Rusijai telkiant karinius pajėgumus prie Ukrainos sienų ir Baltarusijoje, Vilniuje saugumo situaciją regione aptarė Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos prezidentų vyriausieji patarėjai užsienio politikos ir nacionalinio saugumo klausimais.
Kaip nurodoma ketvirtadienį išplatintame Lietuvos Prezidentūros pranešime, susitikimo dalyviai vieningai sutarė, kad Rusijos ultimatumai Vakarų valstybėms atskleidė Kremliaus siekį keisti pasaulio tvarką, grįstą pagarba žmogaus teisėms, tarptautinei teisei ir susitarimams.
Susitikime pabrėžta, kad dabar kaip niekad svarbu susitelkti ir ginti vertybes, kurios yra esminis Vakarų sąjungininkus siejantis elementas, garantavęs taiką bei stabilumą ir leidęs pasiekti kolektyvinį saugumą.
„Turime padaryti viską ir neleisti jokių naujų dalijančių linijų Europoje, – rašoma pranešime. – Ukrainoje vyksta kova už Vakarų vertybes, todėl būtina teikti šiai šaliai visokeriopą politinę, ekonominę ir karinę pagalbą.“
Anot Prezidentūros, aktyvūs sąjungininkų veiksmai, konkreti parama stiprinant Ukrainos galimybes apsiginti yra geriausias Rusijos agresiją atgrasantis faktorius.
„Baltijos valstybės ir Lenkija yra ir išliks vienomis artimiausių Ukrainos suvereniteto bei laisvės rėmėjų“, – teigiama pranešime.
Susitikimo dalyviai taip pat aptarė regionui kylančias grėsmes, galimus bendrus veiksmus stiprinant regiono saugumą ir gynybą NATO formatu bei akcentavo ypatingą stipraus NATO buvimo Baltijos šalyse ir Lenkijoje svarbą.
NATO ir JAV trečiadienį perdavė Maksvai atsakymus Maskvai dėl jos keltų reikalavimų suteikti saugumo garantijų, tarp jų – nepriimti Kijevo į NATO ir atitraukti Aljanso pajėgas iš rytinio Europos sparno.
Pasak JAV valstybės sekretoriaus Antony Blinkeno (Entonio Blinkeno), Vašingtonas atmetė Maskvos reikalavimą dėl Ukrainos ir aiškiai pasakė, kad Kijevas gali pasirinkti savo sąjungininkus.
Kartu jis įvardijo, jog JAV mato „pažangos“ galimybę kai kuriomis temomis, kaip ginklų kontrolės režimas, įskaitant raketų dislokavimo Europoje klausimą, taip pat būdus padidinti skaidrumą ir stabilumą.
Nepaisant šių užuominų, konkretūs atsakymai Maskvai neskelbiami.
Ankstesniuose susitikimuose su JAV ir NATO pareigūnais nepavyko pasiekti proveržio, Rusija sakė laukianti minėtų atsakymų ir spręs, ar tęsti derybas.
Reikalavimai buvo pateikti tvyrant įtampai, Maskvai prie sienos su Ukraina sutelkus maždaug 100 tūkst. karių. Tai sukėlė Vakarų būgštavimų dėl didelio masto invazijos į šią šalį.
Jei Rusija nuspręstų tai daryti, Vakarai grasina sankcijomis.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
LAT grąžino teismui iš naujo nagrinėti buvusio Kupiškio mero D. Bardausko bylą dėl kyšininkavimo
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) antradienį panaikino apkaltinamąjį nuosprendį buvusio Kupiškio rajono mero Dainiaus Bardausko byloje ir grąžino bylą apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo. ...
-
E. Vaitkaus pasisakymus svarstys NSGK: teigia, kad nereikia skubėti smerkti1
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) trečiadienį spręs, ar nereikėtų detaliau įvertinti prezidento rinkimuose laimę bandžiusio ir prokremliško naratyvo skleidimu kaltinamo Eduardo Vaitkaus pasisakymų. ...
-
G. Landsbergis su kitų šalių ministrais vyksta į Sakartvelą dėl „užsienio įtakos“ įstatymo8
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis su Baltijos šalių ir Islandijos kolegomis antradienį vyksta į Sakartvelą, šios šalies valdantiesiems ketinant priimti prieštaringai vertinamą „užsienio įtakos“ ...
-
A. Valinskas apie problemas regionuose ir E. Vaitkų: mauras savo darbą padarė10
Buvęs Seimo pirmininkas Arūnas Valinskas pirmąjį rinkimų turą vadina liūdnai nuobodžiu ir lengvai prognozuotu. Anot jo, įdomiau ne kas laimės antrame ture per prezidento rinkimus, o kokie politiniai žaidimai nusimato rudenį Seimo rinkimuose. Esą a...
-
S. Skvernelis norėtų keisti bemaž visą Vyriausybę: paliktų tik du ministrus5
Antros kadencijos siekiančiam Gitanui Nausėdai pareiškus, kad jo išrinkimo atveju turėtų keistis Vyriausybės sudėtis, tokią mintį palaiko ir ekspremjeras Saulius Skvernelis. Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas t...
-
Ekspertas apie nepavykusį referendumą: reikėtų išmokti pamokas17
Referendumas dėl dvigubos pilietybės nepavyko. Suskaičiavus absoliučią daugumą balsų, referendume dalyvavo 1 mln. 396 tūkst. 828 arba 59 proc. rinkėjų. Iš jų pilietybės pokyčiams pritarė 1 mln. 11 tūkst. 14 arba 73,9 proc. balsavusiųjų,...
-
Apie E. Vaitkaus populiarumą: negalima kaltinti vien Rytų Lietuvos22
Rusišką naratyvą skleidusiam kandidatui surinkus reikšmingą balsų skaičių per prezidento rinkimus, negalima dėl to kaltinti vien Rytų Lietuvos gyventojų, sako Demokratų sąjungos lyderis Saulius Skvernelis. ...
-
Rinkimų rezultatų staigmenos ir priežastys: kas iš ko atėmė balsus?12
Ingridos Šimonytės rezultatą konservatoriai vadina sėkme, vis dėlto per penkis metus ji prarado beveik 200 tūkst. rinkėjų. Maža to, konservatoriai tapo vieno miesto partija – Vilniaus. Staigmena įvardijamas Remigijaus Žemaitaičio pasiro...
-
K. Navickas: neturiu tikslo būti ministru visą kadencijos laiką3
Prezidentui Gitanui Nausėdai pareiškus, kad laimėjęs šalies vadovo rinkimus jis koreguotų Vyriausybės sudėtį, labiausiai kritikuojamas žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas sako neturintis tikslo išbūti ministru visą kadencij...
-
Apie grįžimą prie VSD pranešėjo istorijos: tai priklausys nuo nuostatų, pykčio ir kvailumo
Prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas kartoja – laikinoji Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo komisija ir jos išvados yra „rinkiminis žaisliukas“, kurį siekia išnaudoti &sc...