Atkuriant ekonomikas, G. Nausėda Jungtinėse Tautose ragina daugiau investuoti į klimatą

Niujorke viešintis prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad atkurdamos nuo koronaviruso pandemijos nukentėjusias ekonomikas, šalys turi daugiau investuoti į žalos klimatui mažinimą.

Taip jis kalbėjo Jungtinių Tautų (JT) generalinio sekretoriaus Antonio Guterreso (Antonijo Gutjereso) sušauktame renginyje darnaus vystymosi tikslų klausimu.

„Daugiau kaip pusė pasaulio BVP priklauso nuo gamtos. Daugelio žmonių gyvenimas priklauso nuo gamtos. Todėl iš naujo atkurdami savo šalių ekonomiką privalome investuoti į poveikio klimatui neutralumą, biologinės įvairovės apsaugą ir jos atkūrimą“, – JAV vykstančiame renginyje pirmadienį sakė prezidentas.

Pasak jo, pandemija paskatino naują Lietuvos biotechnologijų pramonės dinamiką.

„Pažangios žaliosios technologijos taip pat gali labai padidinti produktyvumą – ir būti naudingos aplinkai. Neseniai Lietuva patvirtino Nacionalinę klimato kaitos valdymo darbotvarkę“, – dėstė šalies vadovas.

Šiame dokumente numatyta iki 2030 metų šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimus sumažinti 70 proc., o iki 2050-ųjų – 100 proc., lyginant su 1990 metais.

„Iššūkis – rasti visas prie to prisidėti skatinančias priemones, pavyzdžiui, tikslias fiskalines paskatas arba išmaniąsias depozito sistemas“, – kalbėjo G. Nausėda.

„Šių metų birželio mėnesį Vilniuje buvo pasirašyta „Žalios Lietuvos“ deklaracija. Kartu su Europos Sąjungos Komisija, vietos bendruomenėmis, verslo ir pramonės įmonėmis bei nevyriausybinėmis organizacijomis susitarėme dirbti kartu perkeičiant mūsų ekonomiką – ir mūsų gyvenimus“, – pridūrė jis.

Prezidentas šalis pakvietė „ryžtingai pereiti prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos solidarizuojantis ir bendradarbiaujant“.

2015-aisiais JT buvo priimtas darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030-ųjų dokumentas. Jis susijęs su pokyčiais, siekiant sumažinti skurdą, badą, atskirtį, stiprinti inovacijas, švietimą, toleranciją, tvarią ekonomiką.

Dokumente yra nustatyta keliolika darnaus vystymosi tikslų ir daugiau nei pusantro šimto smulkesnių uždavinių.

Pasak G. Nausėdos, šalys padarė „daug, bet nepakankamai“.

„Viena didelė kliūtis buvo COVID-19 pandemija. Prasidėjusi kaip visuomenės sveikatos krizė, ji išryškino baisias gilėjančios sisteminės nelygybės pasekmes. Nepaisant to, dėl šios krizės atsirado erdvės drąsiems sprendimams, susijusiems su socialine ir ekonomine gerove“, – kalbėjo prezidentas.

„Mes vis tiek galime paspartinti pasaulio vystymąsi nauja, ryžtingesne trajektorija. Pagaliau mums buvo parodyta tikroji solidarumo vertė. Be pasaulinio bendradarbiavimo nebūtų vakcinų. O dabar jomis dalindamiesi galime visame pasaulyje sustabdyti viruso plitimą“, – dėstė Lietuvos vadovas.

Pasak jo, būtent tokio solidarumo reikia ir sprendžiant klimato kaitos klausimus.

Pirmadienį Niujorke G. Nausėda taip pat susitiko su Kosovo prezidente Vjosa Osmani (Viosa Osmani) ir Norvegijos premjere Erna Solberg.

Be to, šalies vadovas dalyvavo Rugsėjo 11-osios teroro aukų pagerbimo ceremonijoje.

Į Niujorką G. Nausėda atvyko dalyvauti Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos (JTGA) 76-ojoje sesijoje, kur antradienį perskaitys savo pranešimą.

Prezidentas vėliau vyks į Čikagą, kur gyvena gausi lietuvių bendruomenė.

 



NAUJAUSI KOMENTARAI

www

www portretas
Gal jis paklido? Ar kitu problemu neturime. Jau vien vaziavimas i JAV kie kainavo ir kiek kuro sudegino ten skrisdamas?

arba

arba portretas
prieš miegą ragintų skaičiuot žvaigždes, kad geriau miegotum.

cia lygiai tas pats kad ragintu visus

cia lygiai tas pats kad ragintu visus portretas
uzsiiminet ononizmu , ir tuo budu sutaupyt pinigu kondonams...
VISI KOMENTARAI 7
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių