Penktadienį Vilniaus rajone, Buivydžiuose, netoli sienos su Baltarusija, surengtame išvažiuojamajame posėdyje Lietuvos atstovai daugiau nei 20 valstybių diplomatų prašė palaikymo birželį vyksiančiame Espo susitikime Minske.

Latvija palaiko, bet projekto stabdyti nenori

„Lietuva prašo, kad būtų palaikyta mūsų pozicija, kad turi būti ne dvišalė Lietuvos-Baltarusijos, bet tarptautinė ekspertų grupė, kuri vertintų šiuos saugumo klausimus“, - diskusijoje sakė aplinkos ministras Kęstutis Navickas.

Pasak jo, Astravo AE statybos aikštelė pasirinkta, nesilaikant reikalavimų, jėgainė nelaimės atveju kelia grėsmę ne tik Vilniui, bet gali užteršti Neries vandenį, kurį ketina naudoti aušinimui.

Žiniasklaidai, visuomenei, kaimyninėms šalims jie sakė, kad stato kažkokią infrastruktūrą, nors statė branduolinę jėgainę.

Posėdyjedalyvavo daugiausiai žemesnio rango diplomatų, o ne ambasadoriai. K.Navicko teigimu, tai nereiškia, kad kitos valstybės Astravo AE skiria mažiau dėmesio.

„Manau, svarbu, kad ambasados dalyvauja, vis tiek jos dirba kaip tarpininkas, jos turės perteikti žinią savo šalies atstovams. Aš pats esu kalbėjęs su dauguma ministrų“, - žurnalistams sakė K.Navickas.

Jis pabrėžė, kad svarbu tai, jog Lietuvoje reziduojantys ES ambasadoriai nevyko į Astravą, o išklausė Lietuvos poziciją.

„Nors ambasados yra gavusios oficialų kvietimą dalyvauti Baltarusijos organizuojamose ekskursijose į Astravo branduolinę jėgainę, bet ypatingai Europos Sąjungos šalys nepasinaudojo tuo ir atvyko išklausyti Lietuvos pozicijos“, - sakė ministras.

Latvijos ambasadorius Lietuvoje Einaras Semanis posėdyje pareiškė, kad Latvija palaiko Lietuvą, šiai siekiant užtikrinti, kad Astravo AE būtų laikomasi saugumo standartų. Tačiau, anot jo, Latvijos pozicija skiriasi nuo Lietuvos - šalis nesiekia sustabdyti projekto.

„Mes, žinoma, dalinamės susirūpinimu, kuris susijęs su statybos procesu ir saugumo standartais Astravo atominėje elektrinėje ir mes keliame šiuos klausimus tarptautiniu lygiu. (...) Jėgainė tikrai turi atitikti visus skirtingų svarbių tarptautinių konvencijų saugumo reikalavimus - pavyzdžiu, Espo, Orhuso. Šiuo klausimu mes tikrai sutariame su Lietuva“, - žurnalistams penktadienį sakė E.Semanis.

„Mes patys šiuo metu dirbame su Baltarusija, kad pasiektume susitarimą dėl informacijos apie branduolinę saugą keitimosi“, - pridūrė ambasadorius.

Aplinkos ministerijos atstovas Vitalijus Auglys posėdyje kritikavo Baltarusiją, kad ši vietą atominei jėgainei pasirinko jau 2008 metais, statyti ją pradėjo 2009 metais, nors nebuvo atliktos jokios būtinos procedūros.

„Žiniasklaidai, visuomenei, kaimyninėms šalims jie sakė, kad stato kažkokią infrastruktūrą, nors statė branduolinę jėgainę“, - sakė V.Auglys.

Pasak energetikos viceministro Simono Šatūno, neaišku, kiek atominė elektra kainuos Baltarusijos visuomenei, abejojama, ar Baltarusija yra pasirengusi pastatyti branduolinių atliekų saugyklą.

„Didysis klausimas, kur panaudotas branduolinis kuras keliaus?“, - klausė energetikos viceministras.

Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis teigė, kad Astravo AE klausimas yra panašus į rūkymą - geriausias būdas mesti yra nepradėti rūkyti.

Susitikime su ambasadų atstovais taip pat dalyvavo Seimo narys Tomas Tomilinas, siūlęs bandyti kalbėtis tiesiogiai su Baltarusijos visuomene, kuri galėtų net ir autoritarinei valdžiai daryti spaudimą.

Posėdyje dalyvavo Latvijos, Italijos, Švedijos, Čekijos, Jungtinės Karalystės, Moldovos, Nyderlandų, Rumunijos ambasadoriai. Savo atstovus taip pat atsiuntė Kroatijos, Suomijos, Japonijos, Ispanijos, Kanados, Prancūzijos, Norvegijos, Lenkijos, Estijos, JAV, Turkijos ambasados.

Birželio 13-16 dienomis Minske vyks 7-asis Espo konvencijos šalių susitikimas, kuriame bus aptariami Astravo AE saugumo klausimai.

Viceministras: ir dviejų reaktorių gali būti per daug

Rusijos ambasadoriui  Minske prabilus, kad Astravo atominėje elektrinėje (AE) ateityje galėtų būti statomi dar du reaktoriai, Lietuvos energetikos viceministras teigia, kad ir dabar statomų dviejų reaktorių gali būti per daug.

„Lietuva įgyvendins savo įstatymą, elektros iš nesaugios atominės elektrinės neįsileis, tai aš nežinau iš tikrųjų, kur Baltarusija, išskyrus turbūt Rusijos vidaus rinką, dės tą elektrą. Jau ir dabar tie preliminarūs skaičiavimai rodo, kad Baltarusijos rinkai net ir dabartinių statomų dviejų reaktorių yra per daug. Tokiu atveju elektra bus pardavinėjama Rusijos vidaus rinkai, nes tai integruotos sistemos“, - BNS sakė Simonas Šatūnas, komentuodamas Aleksandro Surikovo penktadienio pareiškimą, kad ateityje Astrave gali būti pastatyti dar du reaktoriai.

Techniškai kitur pardavinėti nebus įmanoma, o žinant, kokios dabar kainos iš tokios elektrinės, kuri kainuos apie 10 mlrd. eurų, nežinau, kokia tos elektros kaina bus ir ar ji bus konkurencinga.

Be to, anot Lietuvos viceministro, vis dar neaišku, kokia bus Astravo AE elektros kaina. Baltarusija konkrečių skaičiavimų nepateikia.

„Techniškai kitur pardavinėti nebus įmanoma, o žinant, kokios dabar kainos iš tokios elektrinės, kuri kainuos apie 10 mlrd. eurų, nežinau, kokia tos elektros kaina bus ir ar ji bus konkurencinga. Kaip suprantu, šį klausimą kėlė ir Baltarusijos nevyriausybininkai, kurie ir Vilniuje lankėsi, nes jiems niekas nepasakė to ir, matyt, nėra ir skaičiavimų“, - teigė jis.

S. Šatūnas kelia klausimą ir dėl panaudoto branduolinio kuro saugyklų. Anot jo, jeigu saugyklos nėra įtrauktos į dabartinę kainą, tai reiškia, kad kaina gali būti dar didesnė.

„Atliekynai, kaip rodo Švedijos visuomenės patirtis, yra nepaprastai brangūs ir kai kur siekia vos ne pusę pačios atominės elektrinės vystymo kaštų. Tai ar šie kaštai yra įskaičiuoti, jeigu ne, kokia yra tikroji šios elektrinės komercinė kaina?“, - aiškino S. Šatūnas.

A. Surikovas penktadienį pareiškė, kad esant palankioms rinkoms, rezervinėse aikštelėse galima pastatyti dar du reaktorius ir padvigubinti AE pajėgumus, „nes geopolitinės sąlygos čia yra palankiausios“. Jo teigimu, dėl to derėtasi dar prieš Astravo AE statybų pradžią.

Baltarusija penktadienį surengė ekskursiją užsienio šalių ambasadoriams po Astravo AE, tou metu Lietuva - atsakomąjį išvažiuojamąjį posėdį Lietuvos-Baltarusijos pasienyje - užsienio diplomatams aiškinta, kad Baltarusija nesilaiko saugumo ir aplinkosaugos reikalavimų, prašoma diplomatų paramos Espo konvencijos narių susitikime birželį.

Astravo atominę elektrinę Rusijos korporacija „Rosatom“ stato 50 kilometrų nuo Vilniaus. Lietuvos vyriausybė teigia, kad darbai vykdomi nesilaikant saugumo ir aplinkosaugos standartų. Minskas šiuos priekaištus neigia.