– Kokią žinią visuomenei siunčia politikų darbo kabinetuose ar namuose atliekamos kratos? Kaip tai reikėtų vertinti?
– Norėtųsi pradėti nuo pozityvios žinios. Man atrodo, kad nepaisant pačių istorijų sudėtingumo, bendra žinia, kurią siunčia šios istorijos, yra ta, kad teisėsauga dirba savo darbą. Nepaisant to, ar kalbėtume apie atsistatydinusį administracijos direktorių, ar apie anksčiau vykusias kratas, susijusias su buvusiu premjeru ir buvusiu ministru, tai rodo, kad teisėsaugos institucijos dirba savo darbą nepriklausomai nuo to, kokias pareigas žmogus užima. Tai yra gerosios teisinės valstybės žinia – procesai vyksta. Antroji medalio pusė yra ta, kad visuomenei, be abejo, tai sukelia nemažai klausimų. Šiai dienai, kiek suprantu, tyrimas vyksta, o informacijos yra gana ribotai. Klausimų tikrai nemažai. Jeigu atsispirtume nuo paskutinės istorijos, susijusios su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriumi, natūraliai kyla klausimas, koks tiksliai tyrimas vyksta. Aišku, kad pareikšti kaltinimai pagal Baudžiamojo kodekso 228 ir 229 straipsnius, tad galima suprasti, kad kalbama apie galimą piktnaudžiavimą. Tačiau kas tiksliai, už kokį laikotarpį – tų klausimų tikrai yra nemažai. Natūralu, kad tai visuomenei kelia nepasitikėjimą. Labai svarbu, kokia bus tolesnė informacija apie patį tyrimą. Bet, kita vertus, manau, kad jau dabar savivaldybė galėtų imtis šiek tiek proaktyvesnio vaidmens šioje situacijoje. Šiame paskutiniame atvejyje minimas gatvių standartas, todėl dėl to ir kyla visi šie klausimai.
– Savivaldybių lygmuo žmonėms atrodo arčiausiai jų pačių. Kiek iš jūsų praktikos matyti, kad žmonės iš tikrųjų domisi ir žino, ko gali iš savivaldybėje dirbančių politikų reikalauti?
– Iš tikrųjų labai pastebiu, kad savivalda yra arčiausiai žmonių. Todėl ir sakiau, kad savivaldybė galėtų imtis proaktyvesnio vaidmens ir dabar. Man atrodo, kad tiek savivaldybės atstovai, tiek gyventojai kartais pamiršta, jog neužtenka tik vieną kartą per ketverius metus aktyviau įsitraukti ir bendrauti vieniems su kitais. Tas ryšys ir komunikacija turi vykti nuolat. Mes kiekvieną dieną naudojamės savivaldybės teikiamomis paslaugomis: vaikštome ar važiuojame gatvėmis, šaligatviais, lankomės parkuose, tvarkome aplinką aplink savo būstus, ypač jei gyvename daugiabučiuose. Sprendžiame daug klausimų, susijusių su gyvenamąja aplinka, ugdymo paslaugomis, sveikatos paslaugomis ir panašiai. Pagal tų paslaugų kokybę ir požiūrį į gyventoją žmonėms formuojasi požiūris į savivaldybę – ar viskas sutvarkoma, ar paslaugos kokybiškos, ar aiškios procedūros, ar gaunami atsakymai yra suprantami, ar jie pateikiami biurokratiškai sudėtinga kalba, ar siunčiami registruoti laiškai, ar atsakymas gaunamas greičiau kitais būdais? Pasitikėjimą svarbu stiprinti ne tik kviečiant ateiti į rinkimus, bet ir kasdienėse gyvenimiškose situacijose. Reikia keisti požiūrį, kad užtenka tik informuoti gyventojus. Demokratijoms visame pasaulyje susiduriant su krize, nauja kryptis yra ieškoti būdų, kaip stiprinti dialogą ir kuo dažniau įtraukti gyventojus į sprendimų priėmimą. Tai reiškia ne tik informuoti, bet ir išgirsti, surinkti pasiūlymus, informuoti, kas vyksta su tais pasiūlymais ir panašiai. Tikrai turime kur pasitempti.
Visas „Žinių radijo“ reportažas – vaizdo įraše:
– Kaip apskritai istorijos, susijusios su politikais ir teisėsauga, iškreipia pačią skaidrumo sąvoką?
– Man atrodo, kad pastaraisiais metais vis dažniau susidaro jausmas, jog Lietuvoje skaidrumą suprantame kaip kuo didesnio informacijos kiekio pateikimą. Jeigu informacija paskelbiama interneto svetainėje ar socialiniuose tinkluose, laikoma, kad viskas aišku ir labai skaidru. Tačiau tai nėra tiesa. Skaidrumas yra aiškumas. Tai tikslinės informacijos pateikimas, kuris leidžia suprasti, kaip priimami sprendimai, kokia yra procedūra, su kuo reikėtų susisiekti turint vieną ar kitą klausimą ir kaip visa tai veikia. Kalbant konkrečiai apie savivaldybes, jų interneto svetainėse tikrai galima rasti daugybę informacijos įvairiais klausimais. Mes patys prieš rinkimus atlikome savivaldybių skaidrumo vertinimą – lankėmės visų savivaldybių interneto svetainėse ir ieškojome tikslinės informacijos. Tikrai galima pasakyti, kad svetainės įspūdingos pagal tai, kiek daug informacijos jose pateikiama. Tačiau ar žmogui lengva rasti būtent tai, ko jis ieško? Tam dažnai reikia būti labai kantriu piliečiu ir skirti nemažai laiko bei psichinės energijos. Man atrodo, kad gerasis standartas, kurį matome kitose šalyse ir tyrimuose, yra toks: reikalinga informacija konkrečioje situacijoje turi būti pasiekiama toje pačioje aplinkoje. Jeigu žmogus lankosi gydymo įstaigoje, visa su ja susijusi informacija turėtų būti aiškiai matoma ten. Jeigu norima gauti grįžtamąjį ryšį iš gyventojų dėl viešųjų erdvių atnaujinimo, informacija apie tai turėtų būti prieinama pačioje viešojoje erdvėje. Tai reiškia geresnį informacijos pasiekiamumą ir tikslingesnį jos pateikimą, kad žmonės iš tikrųjų suprastų, kaip savivaldybėje vyksta procesai ir priimami sprendimai.
– Kalbant apie visuomenės įsitraukimą į tai, kas vyksta su viešaisiais pinigais, neseniai buvo pranešta apie atnaujinamą skaidrinimo kampaniją, kuri, panašu, apims dar platesnį lauką. Kiek tai, jūsų nuomone, paskatins žmonių norą įsitraukti ir domėtis tuo, kas vyksta su viešaisiais pinigais?
– Manau, kad tokios iniciatyvos yra sveikintinos ir tikiu, kad jos paskatins žmonių įsitraukimą. Vienas labai svarbus elementas – tikėčiausi, kad bus fokusuojamasi ne tik į pavienes istorijas, bet ir į būdus, kaip gyventojus labiau įtraukti į viešųjų lėšų stebėseną, ypač viešųjų pirkimų stebėseną. Svarbu padėti žmonėms geriau suprasti, kaip veikia viešųjų pirkimų procedūros, kas yra perkančiosios organizacijos, kokie reikalavimai joms taikomi ir pan. Tai ypatingai svarbi tema, nes viešosios lėšos leidžiamos būtent viešųjų pirkimų būdu. Jeigu iniciatyvoje bus užtikrinamas ir švietimo bei praktinio supratimo elementas, manau, kad turėsime didesnį šansą pasiekti realų poveikį, o ne tik iškelti pavienes istorijas į viešumą.
Naujausi komentarai