Taip jis kalbėjo po uždaro Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) posėdžio, kuriame svarstyta Lietuvos musulmonų religinių bendruomenių tarybos, dar vadinamo antruoju muftiatu, veikla.
Posėdyje dalyvavo ir Valstybės saugumo departamento (VSD) atstovai.
„Valstybės saugumo departamento duomenimis, ekstremistinių kažkokių grėsmių nacionaliniam saugumui nėra“, – trečiadienį po posėdžio sakė M. Katelynas.
Tą vėliau patvirtino ir VSD direktoriaus pavaduotojas Giedrius Krupauskas, nesutikęs daugiau komentuoti žurnalistams.
Tuo metu NSGK pirmininkas Rimantas Sinkevičius teigė, kad nors žvalgyba neturi informacijos apie antrojo muftiato keliamą grėsmę, su padidėjusia migracija susijusios tendencijos kelia nerimą. Tačiau ne dėl atvykėlių, o dėl lietuvių radikalizacijos.
„Tarnybos nestebi, kad musulmonų bendruomenės radikalizuotųsi, kažkaip keistųsi. Priešingai, pastebi jų vadovų tam tikrą tendenciją neleisti politikuoti ir radikalizuotis kaip prevencinę priemonę. Bet radikalizuojasi kita pusė, radikalizuojasi lietuvaičiai, mūsų bendruomenė. Šiuo atveju aš kalbu apie baikerių klubą, apie jaunuolį, kuris degina Koraną ir taip toliau“, – kalbėjo R. Sinkevičius.
Bet radikalizuojasi kita pusė, radikalizuojasi lietuvaičiai, mūsų bendruomenė.
„Mūsų visuomenės nepakantumas arba kartais ir nežinojimas gali sukelti radikalizaciją ir iš kitos religinės bendruomenės, iš musulmonų pusės (atsaką – BNS), ko šiandien nėra. Klausimas, kaip tą procesą suvaldyti, kad to neįvyktų, nes religiniu pagrindu priešprieša yra labai pavojinga visuomenės stabilumui“, – teigė jis.
R. Sinkevičius pabrėžė, kad musulmonai Lietuvoje yra pripažinta tradicinė religinė bendruomenė, tad ji turi teisę į religines apeigas, maldą.
„Jeigu mes tą teisę trukdome, tai mes pažeidžiame įstatymą, dėl to ir pradėti ikiteisminiai tyrimai. (...) Nežinau, ką duos šie užvesti du teisiniai procesai, bet visuomenė turi žinoti, kad toks radikalizavimas prie gero neveda. Neveda prie stabilumo, priešingai, tuo pasinaudoja iškart rusiška propaganda ir sako, kad Lietuvoje musulmonus skriaudžia, o jų yra bendruomenė pasaulinė. Ir noriu tik pasakyt štai, kad buvo pavyzdys, kur Švedijoje, kai nepilnametis jaunuolis sudegino Koraną, jis buvo nušautas, jis buvo nužudytas. Tai nesinorėtų, kad tas būtų“, – dėstė NSGK pirmininkas.
Rizika – imamai iš kitų šalių
NSGK pirmininko pavaduotojo, konservatorių lyderio Lauryno Kasčiūno teigimu, nors šiuo metu grėsmės musulmonų bendruomenė nekelia, rizikų kyla. Viena jų – musulmonų dvasininkai – imamai, atvykę iš kitų šalių.
„Jeigu imamas yra iš užsienio valstybės, aš dabar vėlgi negaliu sakyti kokių valstybių, bet yra užsienio valstybių imamai, (...) klausimas, ką jie dėsto, kokias doktrinas, ar politinė darbotvarkė formuojama, ar ne. Čia kol kas nėra kokių nors sensacingų žinių, bet tam tikra rizika ir kanalas, kaip gali sklisti trečiųjų šalių įtaka, ji yra“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.
„Geriausia būtų, jeigu imamais musulmonų bendruomenėje būtų Lietuvos piliečiai, Lietuvos totoriai, kurie nuo Vytauto Didžiojo laikų yra lojalūs Lietuvos valstybei. Kad mes neturime daug imamų totorių gretose, taip, čia yra iššūkiai, bet kitaip tariant, jeigu norime stabilumo, saugumo, užtikrintumo, rizikų suvaldymo, turime tuo keliu keliauti. Jeigu norime atiduoti viską trečiosioms šalims ir tikėtis, kad čia bus kokios nors mažiau radikalios islamo formos, tai čia yra rizikingas kelias“, – dėstė jis.
Pasak konservatorių vedlio, su komiteto posėdyje dalyvavusia teisingumo ministre Rita Tamašuniene aptarta, jog religinių bendruomenių registracijai ir jų veiklos priežiūrai būtų įvestas papildomas kriterijus – atitikimas nacionalinio saugumo pagrindams.
„Dabar tokio kriterijaus nėra, sutarėme, kad greitu laiku turėsime tokią formuluotę ir šitą formuluotę NSGK registruos ir teiks“, – sakė L. Kasčiūnas.
Jis teigė matantis galimybę, kad valstybės institucijos tarpininkautų tarp pirmojo muftiato – totorių – ir antrojo muftiato.
„Būtina statyti tiltus, jeigu tai yra įmanoma, ir kad tie tiltai neįgriūtų, svarbiausia“, – sakė L. Kasčiūnas.
Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen tvirtino, kad nors, tarnybų vertinimu, grėsmių musulmonų bendruomenė nekelia, tokio posėdžio reikėjo.
„Buvo svarbu išgirsti tarnybų vertinimą ir tarnybos aiškiai kelis kartus pakartojo, jog radikalizmo muftiato veikloje nestebi. Tą žinutę buvo svarbu išgirsti“, – kalbėjo parlamentarė.
Tuo metu vertindamas dešinįjį radikalizmą, anot liberalės, VSD pažymėjo, kad tendencijos – negeros, jis auga.
„Čia jau politinis vertinimas, bet politikams labai svarbu šiuo metu yra raminti aistras, kurios kyla visuomenėje. Čia ir politikos lyderiai, ir valstybės vadovų balsą būtų labai gera girdėti, kaip šią situaciją apraminti, neeskaluoti ir visuomenėje, ieškoti tokio sutarimo arba bent jau suvokimo skirtingumo. Šiuo metu to šiek tiek trūksta“, – teigė ji.
Tiek V. Čmilytė-Nielsen, tiek R. Sinkevičius pažymėjo, kad su musulmonų bendruomene susijusius incidentus išnaudoja Rusijos propaganda.
„Tie incidentai yra labai eskaluojami Rusijos žiniasklaidoje, (...) parodant, kad Lietuva yra nesėkminga šalis, susiskaidžiusi šalis, kurioje vyrauja radikalizmas, kas nėra tiesa. Laimei, tai nėra tiesa, bet mes turime dėti dideles pastangas, kad tai netaptų tiesa“, – kalbėjo Liberalų sąjūdžio vadovė.
Uždarys išorės paslaugų centrus
BNS rašė, kad rugpjūčio pabaigoje į Seimo NSGK kreipėsi parlamentarė, konservatorė Dalia Asanavičiūtė-Gružauskienė, prašydama ištirti, ar vadinamojo antrojo muftiato veikla nekelia grėsmės nacionaliniam saugumui.
Pasak Seimo narės, dar 2019 metais Teisingumo ministerijos patvirtintas antrojo muftiato įkūrimas suskaldė Lietuvos musulmonų bendruomenę ir kelia grėsmę istoriniam paveldui.
Kreipimesi NSGK nurodoma, jog ši organizacija „palaipsniui perima Lietuvos mečečių valdymą iš istorinės Lietuvos totorių bendruomenės“.
Anot jos, tarp muftiato bendradarbiavimo partnerių yra organizacijų, kurios tarptautinėje erdvėje, pavyzdžiui, nuo 1996 metų, yra sulaukusios kaltinimų terorizmo finansavimu ar radikalizacijos skatinimu.
Tuo metu muftijus Aleksandras Beganskas sako, kad musulmonai Lietuvoje nesijaučia saugūs. Jis pats sulaukė ne vieno grasinimo, o rugsėjo 11-ąją prie mečetės Kaune Ramybės parke per musulmonų pamaldas susirinko apie šimtas baikerių, jie garsiai leido muziką, triukšmavo motociklais, skandavo patriotinius šūkius, demonstravo atsivežtą kiaulės galvą.
Policija pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl kurstymo prieš bet kokią žmonių grupę ir trukdymo atlikti religines apeigas.
Pareigūnai yra pradėję tyrimą dėl chuliganizmo ir dėl kito incidento, kai prieš kelias savaites Vilniuje galimai degintas Koranas.
Dėl migracijos – du protestai
Vilniuje tuo metu spalio 3 dieną numatomi du protestai, susiję su migracijos tema. Prie Seimo, Nepriklausomybės aikštėje, vyks protestas prieš rasizmą ir migrantų persekiojimą, tuo metu prie Vyriausybės, Vinco Kudirkos aikštėje, mitingas prieš masinę imigraciją, kurį organizuoja Nacionalinis susivienijimas.
M. Katelynas atkreipė dėmesį, kad tarnybos turės atkreipti dėmesį į du skirtingų politinių pažiūrų organizatorių organizuojamus renginius tuo pačiu metu, skirti tam papildomų pajėgumų.
Jis stebėjosi, kad leidimas prieš masinę imigraciją pasisakančiam protestui išduotas tik 200 dalyvių, nors socialiniuose tinkluose skelbiama informacija apie organizuojamus autobusus iš kitų miestų, galinčius atvežti norinčius dalyvauti, pabrėždamas ir organizatorių atsakomybę suvaldant padėtį.
„Organizatorius norėčiau įspėti, kad savo renginį organizuotų taip, kad nekiltų jokių grėsmių ir tai nepavirstų riaušėmis ar kažkuo panašiu“, – sakė ministras.
Vienas protesto organizatorių, Nacionalinio susivienijimo lyderis, NSGK narys Vytautas Sinica teigia ir prašęs leidimo 200 žmonių, nes tokio masto renginio nėra organizavęs, o ir susidomėjęs į protestą vežančiais autobusais kol kas ne itin didelis.
„Mano intencija yra prieš renginį ir per renginį akcentuoti, ko negalima daryti, kaip nesielgti, ką daryti, kad praeitų viskas taikiai, kultūringai ir civilizuotai, kokia valstybė mes esame“, – kalbėjo V. Sinica.
Vyriausybės vadovas sako neturįs žinių apie grėsmę iš musulmonų bendruomenės
Premjeras Mindaugas Sinkevičius sako neturįs duomenų, kad kurie nors musulmonų bendruomenės atstovai Lietuvoje keltų grėsmę nacionaliniam saugumui.
„Jokios tokios informacijos neturiu, kad būtų asmenų, kurie keltų kokią nors grėsmę mūsų nacionaliniam saugumui“, – trečiadienį žurnalistams sakė jis.
Vyriausybės vadovo teigimu, į migracijos temą turi būti žiūrima atsakingai, neaštrinant situacijos.
„Visokie skatinimai mitinguoti ir protestuoti, kelti migracijos temas, turbūt galimi demokratinėje šalyje, bet tai turime daryti atsakingai, žvelgdami ir iš migracijos tematikos, bet tuo pačiu galvodami ir apie nacionalinio saugumo interesus, nes čia interesai kaip ir susikirtę“, – teigė M. Sinkevičius.
„Verslas galvoja apie darbo jėgą, valstybė galvoja ne tik apie ekonomiką, bet ir apie nacionalinį saugumą. Taip, kad čia reikia labai derinti interesus, bet konkrečių asmenų, kurie būtų identifikuoti kaip grėsmė nacionaliniam saugumui, aš tokių atvejų ir tokių asmenų nežinau“, – sakė jis.
(be temos)
(be temos)