Apie lobistų įtaką praneša tik Seimo, Vyriausybės ir sostinės savivaldybės atstovai

Pusantrų metų galiojančią prievolę deklaruoti susitikimus su lobistais aktyviausiai vykdo Seimo ir Vyriausybės nariai bei Vilniaus miesto savivaldybės atstovai.

Tuo metu iš 58 savivaldybių Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) nesulaukė nė vienos deklaracijos apie patirtą lobistų įtaką.

Sostinės meras, vicemerai, administracijos vadovai nuo 2021 metų sausio pateikė 15 deklaracijų, vieną – Kauno miesto vicemeras Andrius Palionis.

„Jeigu asmenys nedeklaruoja apie jų atžvilgiu vykdytą lobistinę veiklą, vadinasi, tokių faktų nėra“, – BNS nurodė Kauno miesto savivaldybės Teisės ir konsultavimo skyriaus vedėjos pavaduotoja Kristina Kripienė.

Deklaravo pusė parlamentarų

Vilniaus politikai bei tarnautojai su lobistais bendravo ir dėl fejerverkų naudojimo, ir dėl reklamos, ir dėl architektūrinių konkursų, ir dėl teritorijų planavimo, ir dėl infrastruktūros plėtros. Kauno vicemeras deklaravo susitikimą dėl elektrinių paspirtukų reguliavimo.

Iš viso nuo praėjusių metų sausio politikai ir tarnautojai pateikė 460 deklaracijų apie patirtą lobistinę įtaką.

Daugiausia – po 20 – tokių deklaracijų užpildė aplinkos ir žemės ūkio ministrai Simonas Gentvilas bei Kęstutis Navickas, tarp Seimo narių po daugiau kaip dešimt deklaracijų pateikė demokratas Lukas Savickas, konservatorius Andrius Kupčinskas, Laisvės partijos atstovas Tomas Vytautas Raskevičius, liberalas Vytautas Mitalas, Darbo frakcijos narys Vytautas Gapšys.

Per pusantrų metų pusė parlamentarų pateikė mažiausiai po vieną tokią deklaraciją, taip pat – aštuoni ministrai ir vienintelis Prezidentūros atstovas – patarėjas Simonas Krėpšta.

Susitikimų su lobistais nėra deklaravęs nei prezidentas Gitanas Nausėda, nei premjerė Ingrida Šimonytė, nei valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų lyderis, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.

VTEK duomenimis, labiausiai lobistai veikė dėl tabako ir alkoholio kontrolės, azartinių lošimų ir loterijų, energetikos, transporto, susisiekimo, sveikatos apsaugos, aplinkosaugos, ekonomikos ir inovacijų, žemės ūkio sričių reguliavimo.

Tuo metu patys lobistai deklaravo buvus beveik trigubai daugiau kontaktų su politikais ir tarnautojais – iš viso 1200.

Pernai kryžminiu būdu patvirtintos 253 deklaracijos, tai yra, kai susitikimą deklaravo ir lobistas, ir įtaką patyręs asmuo.

VTEK teigimu, ne visos lobistų pateiktos deklaracijos buvo „sukryžmintos“ dėl dviejų priežasčių: pirma, ne visais atvejais lobistų deklaruota veikla buvo lobistinė veikla, antra, neretai lobistai siuntė paklausimus ne konkrečiam asmeniui, o įstaigai.

Patenkinti naujove

2020 metų birželį Seimas priėmė naujos redakcijos Lobistinės veiklos įstatymą. Jame įtvirtinta naujovė – kad prezidentas, Seimo, Vyriausybės nariai, viceministrai, Vyriausybės, ministerijų kancleriai, parlamentinių partijų vadovai, merai, savivaldybių tarybų nariai, administracijų direktoriai ir jų pavaduotojai privalo VTEK deklaruoti jų atžvilgiu vykdytą lobistinę veiklą dėl kiekvieno teisės akto projekto ne vėliau kaip per septynias dienas po buvusio kontakto.

Įstatymo projektą svarstant Seime, ši norma sulaukė daug kritikos, jo priėmimas ne kartą strigo.

Praėjus pusantrų metų nuo jo galiojimo ir šios normos teikėjai, ir VTEK, ir nevyriausybininkai tvirtina, kad naujas reglamentavimas pasiteisino, jis lobistinį procesą padarė skaidresniu.

„Mano nuomone, tikrai pasiteisino, nes yra galimybė visuomenei, žiniasklaidai, visiems, kas nori, susipažinti labai paprastai su tais interesantais, lobistais, kurie pasiekė Seimo narius. Proceso skaidrumas yra tikrai didesnis“, – BNS sakė viena iš projekto teikėjų Seimo narė Agnė Širinskienė.

„Buvo labai didelių nuogąstavimų, pati atsimenu, – dėl to, kad labai apkraus Seimo narius ir kitus valstybės tarnautojus, kad bus nepatogu naudotis, bet aš pati keletą kartą naudojausi deklaravimo sistema, tikrai ji yra labai paprasta, puikiai padaryta. Jei lobistas pirmas deklaruoja, tu patvirtini tą ryšį, jei tu pirmas spėji, tada yra lobisto patvirtinimas“, – tvirtino ji.

Kita vertus, Seimo narė svarstė, kad jau atėjo metas diskutuoti dėl asmenų, laikytinų lobistais, sąrašo išplėtimo. Anot jos, prie tokių turėtų būti priskirstos įvairių interesų grupių įsteigtos asociacijos, kurių įkūrimą reglamentuoja įstatymai.

„Pavyzdžiui, Odontologų rūmai ar kiti gali turėti tam tikrų interesų, tarp jų – ir komercinių. Manau, kad diskusija dėl to turėtų vykti“, – sakė A. Širinskienė.

Lobistai deklaruoja aktyviau

VTEK atstovai tvirtina, kad minėta įstatymo naujovė jiems sudaro sąlygas labiau sekti lobistinės veiklos procesus, lyginti deklaracijas ir, matant galimus pažeidimus, užkirsti jiems kelią.

Be to, įsigaliojus naujai įstatymo redakcijai lobistai gerokai aktyviau deklaruoja savo kontaktus.

VTEK duomenimis, 2021 metais registruoti lobistai pateikė 860 deklaracijų, palyginti su 2020 matais, pateiktų deklaracijų – taigi ir viešinamos informacijos – kiekis išaugo daugiau nei tris kartus.

Tą patį pastebi ir „Transparency International“ Lietuvos skyriaus iniciatyvų vadovė Ieva Dunčikaitė.

„Manau, kad naujas Lobistinės veiklos įstatymas veikia. Jis įnešė daugiau skaidrumo – daugiau politikų, sprendimų priėmėjų pradėjo skelbti daugiau susitikimų, tą patį daro ir lobistai. Kryžminį deklaravimą, kurį numato įstatymas, kaip gerąjį pavyzdį jau mini ir tarptautinės organizacijos“, – BNS sakė ji.

„Dabar turime daugiau duomenų ir aiškiau suprantame, kaip priiminėjami sprendimai“, – pridūrė nevyriausybininkė.

Kita vertus, anot jos, Lietuvoje dar neskelbiami kiti svarbūs duomenys.

„Vis dėlto, panašu, jog matome tik apie penktadalį–dešimtadalį vykdomos lobistinės veiklos. Remiantis naujausio Pasaulinio duomenų barometro įžvalgomis, neturime duomenų ir apie finansinius resursus, kuriuos įmonės skiria lobistinei veiklai, ką pavyzdžiui, galima rasti JAV“, – atkreipė dėmesį „Transparency International“ atstovė.

„Todėl svarbu, kad neapsiribotume tik įstatymu ir per ateinančius kelis metus skirtume daugiau dėmesio duomenų apie politikos skaidrumą atvėrimui“,  – pridūrė ji.

Pasak I. Dunčikaitės, reikėtų reguliariai skelbti duomenis, kas gauna ilgalaikius ir vienos dienos leidimus į Seimą, aiškiau viešai pateikti informaciją apie visus teisės aktų svarstymo etapus ir jų dalyvius.


Šiame straipsnyje: Lobistailobistų įtaka

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių