- Austėja Paulauskaitė, Gytis Pankūnas/ELTA, Jūratė Skėrytė, Saulius Jakučionis/BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Apibendrino Seimo rinkimų pirmąjį turą: vienas ramiausių
-
Apibendrino Seimo rinkimų pirmąjį turą: vienas ramiausių
-
Apibendrino Seimo rinkimų pirmąjį turą: vienas ramiausių
-
Apibendrino Seimo rinkimų pirmąjį turą: vienas ramiausių
-
Apibendrino Seimo rinkimų pirmąjį turą: vienas ramiausių
-
Apibendrino Seimo rinkimų pirmąjį turą: vienas ramiausių
-
Apibendrino Seimo rinkimų pirmąjį turą: vienas ramiausių
Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, Seimo rinkimuose politinę valią atvykusių išreikšti gyventojų aktyvumas buvo didesnis nei 2004, 2008, 2016 bei 2020 metų Seimo rinkimų metu. Vis dėlto, pastebima, kad dienos pradžioje rinkėjai buvo ne tokie aktyvūs kaip prieš ketverius metus.
„Iki 11 valandos šiandien rinkėjai buvo mažiau aktyvūs nei prieš ketverius metus. Vėliau aktyvumas buvo didesnis ir bendras dienos aktyvumas viršija Seimo rinkimų aktyvumą, bet yra mažesnis nei per prezidento rinkimus“, – spaudos konferencijos, surengtos pasibaigus balsavymui, metu teigė VRK pirmininkė L. Petronienė.
Pažymima, kad rinkėjai aktyviausi buvo nuo 10 iki 14 valandos.
„Šiomis valandomis per valandą balsavo daugiau nei po 4 procentus rinkėjų – iš viso 17,79 proc. Paminėtina, kad prieš ketverius metus per visą rinkimų dieną nebuvo tokios valandos, kada balsuotų daugiau negu 4 procentai rinkėjų“, – kalbėjo L. Petronienė.
R. Požėla: pranešimų apie galimus pažeidimus perpus mažiau
Spaudos konferencijoje dalyvavęs policijos generalinis komisaras Renatas Požėla teigė, kad šių Seimo rinkimų pirmąjį turą galima pavadinti ramiu.
„Šių rinkimų pirmas turas buvo ramus, vienas ramiausių“, – teigė policijos generalinis komisaras.
Anot jo, per 2020 m. parlamento rinkimų pirmąjį turą gauti 131 pranešimą apie pažeidimus, susijusius su rinkimai, per 2024 m. Seimo rinkimų pirmąjį turą – 68.
„Tai iš esmės per pusę pranešimų esame gavę mažiau“, – sakė R. Požėla.
Tarp gautų pranešimų apie galimus pažeidimus, pasak jo, dominavo pranešimai apie galimus viešosios tvarkos pažeidimus, kuriuos kėlė neblaivūs asmenys.
O. Gurevičiaus/ELTOS nuotr.
„Nieko naujo. Kaip ir per kiekvienus rinkimus, dalis rinkėjų, matyt, dėl drąsos pavartoja ir prisidaro sau problemų“, – dėstė R. Požėla.
Anot policijos vadovo, šiemet, per parlamento rinkimus, nuo kampanijos pradžios, pradėti du ikiteisminiai tyrimai, per 2020 m. Seimo rinkimus pradėti šeši ikiteisminiai tyrimai.
Kaip ir per kiekvienus rinkimus, dalis rinkėjų, matyt, dėl drąsos pavartoja ir prisidaro sau problemų.
ELTA primena, kad Rokiškyje rinkimų komisijos narei buvo nustatytas beveik 3 promilių girtumas, moteris buvo nušalinta nuo darbo. Širvintų rajone neblaivus vyras rinkimų apylinkėje išsitraukė žaislinį ginklą ir antrankius. Šiaulių rajone neblaivus vyras atėjo į rinkimų apylinkę, trukdė jos darbui, buvo iškviesta policija. Pažeidėjui buvo surašytas protokolas.
Sekmadienį įvyko pirmasis Seimo rinkimų turas. Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, išreikšti savo pilietinę valią prie balsadėžių atėjo 52,06 proc. Lietuvos rinkėjų. Išankstiniame balsavime dalyvavo 11,75 proc. piliečių, o rinkimų dieną balsavo 40,31 proc.
Prieš ketverius metus, 2020 m., rinkėjų aktyvumas siekė 47,16 proc.
Dėl 141 Seimo nario mandato rungiasi 14 partijų ir viena koalicija. 71 Seimo narys renkamas vienmandatėse apygardose. Jeigu nė vienas kandidatas nesurinks penktadalio visų vienmandatės apygardos rinkėjų balsų, spalio 27 d. bus rengiamas antrasis Seimo rinkimų turas.
Dar 70 atstovų parlamente piliečiai išrenka pagal partijų sąrašus daugiamandatėje apygardoje. Politinės jėgos gaus mandatus, jeigu surenka ne mažiau kaip 5 proc. balsų. Tiesa, koalicijoms ši kartelė siekia 7 proc. – mažiausiai tiek balsų, kad gautų vietų Seime, turės surinkti Taikos koalicija bei jungtinį sąrašą sudarę „valstiečiai“.
Seimo rinkimų aktyvumas – penktas didžiausias nuo nepriklausomybės atkūrimo
Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, nuo 1992 metų Lietuvoje vyko devyneri Seimo rinkimai.
Sekmadienį vykusio pirmojo rinkimų turo aktyvumas buvo penktas didžiausias po 1992-ųjų, 1996-ųjų, 2000-ųjų ir 2012-ųjų balsavimų.
Naujienų agentūra BNS pateikia informaciją visų vykusių parlamento rinkimų aktyvumą.
2024 metais renkant Seimą aktyvumas siekė 52,06 procento, balsuoti iš viso atvyko 1 mln. 212 tūkst. 15 mln. rinkėjų (neįskaičiuoti Pasaulio lietuvių apygardoje balsavusieji).
2020 metais aktyvumas buvo 47,81 procento. Tąkart balsavo 1 mln. 178 tūkst. 26 rinkėjai.
2016 metais parlamento rinkimuose balsavo 50,64 proc. arba 1 mln. 273 tūkst. 427 rinkėjų.
2012 metais aktyvumas siekė 52,93 proc., balsavo 1 mln. 370 tūkst. 14 rinkėjų.
2008 metais renkant Seimą balsavo 48,59 proc. arba 1 mln. 309 tūkst. 965 rinkėjai.
2004 metais per rinkimus valią išreiškė 46,08 proc. arba 1 mln. 228 tūkst. 653 rinkėjai.
2000 metais renkant parlamentą aktyvumas buvo 58,63 proc., balsavo 1 mln. 539 tūkst. 743 į rinkėjų sąrašus įrašytų asmenų.
1996 metais dalyvavo 52,92 proc. arba 1 mln. 374 tūkst. 673 proc. rinkėjų.
1992 metais rinkimų aktyvumas buvo didžiausias – siekė 75,26 proc., tąkart balsavo 1 mln. 858 tūkst. 574 rinkėjai.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Skvernelis: yra vienas esminis dalykas18
Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis teigia nematąs poreikio reglamentuoti parlamentarų atostogas, tačiau mano, kad reikia įvesti sankcijas už posėdžių praleidimą be pateisinamos priežasties. ...
-
Širinskienė neturi loginio paaiškinimo Žemaitaičio ultimatumams: klausimų gavo ir iš Prezidentūros37
Apie savo politinę ateitį „Nemuno aušroje“ svarstanti parlamentarė Agnė Širinskienė tikina ir toliau neturinti racionalaus paaiškinimo partijos pirmininko Remigijaus Žemaitaičio keliamiems ultimatumams. Politikė tikina,...
-
Žemaitaitis svarsto galimybę siūlyti „Nemuno aušros“ kandidatą į Seimo pirmininko postą73
„Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis užsimena apie galimybę perrašyti koalicinę sutartį ir pareikalauti, jog teisė teikti Seimo pirmininko kandidatūrą atitektų jo atstovaujamai partijai. ...
-
Paluckas apie vizitą Kyjive: visos sudėties Ministrų Kabinetas iki šiol į Ukrainą nebuvo atvykęs
Penktadienį Kyjive besilankantis premjeras Gintautas Paluckas sako, kad Vyriausybės vizitas Rusijos agresiją patiriančioje Ukrainoje yra simbolinis, mat iki šiol visos sudėties Ministrų Kabinetas į Ukrainą dar nebuvo atvykęs. ...
-
Paluckas Kyjive su Ukrainos vadovais aptarė padėtį fronte, sankcijas Rusijai
Naujai Lietuvos Vyriausybei penktadienį viešint Kyjive, premjeras Gintautas Paluckas su Ukrainos vadovais aptarė padėtį fronte, sankcijas Rusijai ir Baltarusijai. ...
-
Kyjive viešinti Šakalienė: taika be jėgos – neįmanoma
Krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė sako, kad karo įšaldymas Ukrainoje būtų tik taikos iliuzija ir pažadėjo Kyjivui karinę, finansinę ir politinę paramą. ...
-
Paluckas susitiko su Zelenskiu: tai būtų amoralu ir neprotinga
Pirmuoju premjero vizitu į Ukrainą atvykęs Vyriausybės vadovas Gintautas Paluckas tikina, jog Lietuva dės visas pastangas siekiant taikos Ukrainoje, tačiau versti kariaujančią šalį imtis derybų su Rusija būtų amoralu ir neprotinga. ...
-
Paluckas: garbė ir privilegija būti Kyjive
Darbo vizitu Kyjive su Vyriausybe besilankantis premjeras Gintautas Paluckas prie Atminimo sienos pagerbė žuvusius kovotojus už laisvę. ...
-
Energetikos viceministru paskirtas Pikžirnis
Energetikos viceministru paskirtas Arnoldas Pikžirnis, anksčiau dirbęs premjero Sauliaus Skvernelio patarėju. ...
-
Su premjeru į Kyjivą neišvyko tik finansų ministras
Premjerą Gintautą Palucką vizito Ukrainoje lydi praktiškai visas Ministrų kabinetas, delegacijoje nėra tik finansų ministro Rimanto Šadžiaus. ...