A. Anušauskas: Rusijos galimybės panaudoti karines pajėgas Ukrainoje sutrumpėjo iki valandų

Rusijos galimybės panaudoti greta Ukrainos ar Baltarusijoje telkiamas karines pajėgas konfliktui sutrumpėjo nuo savaičių iki valandų, sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.

Interviu LRT ketvirtadienį jis taip pat neatmetė, kad dar šią savaitę vykstant JAV ir Rusijos diplomatijos vadovų deryboms Ženevoje, bus galima išvysti Rusijos karinius veiksmus Ukrainoje.

„Vykstant deryboms Ženevoje ar kur nors kitur, Rusija gali ir derybų metu panaudoti karines pajėgas dėl geresnių derybinių pozicijų“, – kalbėjo jis.

Permeta pajėgas

„Tai, ką matome per „Zapad“, ką matome pastaruoju metu – rusai iš tikrųjų geba permetinėti dideles pajėgas dideliais atstumais, geba koncentruoti tam tikrus pajėgumus, permesti juos pakankamai greitai. Rizikos padidėja, nes įspėjimo laikas trumpėja, arba yra labai minimalus, kai, pavyzdžiui, sutelks pajėgas ir duos joms veikti“, – LRT ketvirtadienį sakė ministras.

„Tas įspėjimo laikas dabar yra minimalus. Įspėjimo laikas yra kai mes matome konkrečius pasirengimus, pavyzdžiui, konvenciniam puolimui, jėgos panaudojimui. Jei anksčiau galėjome tai, pavyzdžiui, stebėti kokį mėnesį, tai dabar jis gali susitraukti iki valandų“, – pridūrė A. Anušauskas.

„Taip, be abejo“, – pridūrė jis, paklaustas, ar Rusija pajėgi kariniams veiksmams mobilizuoti sutelktus karius per kelias valandas.

Anot jo, kalbama ne tik apie pajėgas prie Ukrainos, bet ir apie padėtį Baltarusijoje.

„Kalbu ir apie padėtį Baltarusijoje. Manau, kad turime matyti tas grėsmes, kad tokio išankstinio įspėjimo, tokių galimybių, kurias turėjome anksčiau, mes dabar neturėsime. Dėl to aš manau, kad visiškai teisingai šalys aliarmuoja dėl situacijos aplink Ukrainą ir mato realaus karo grėsmę“, – tvirtino A. Anušauskas.

Jei anksčiau galėjome tai, pavyzdžiui, stebėti kokį mėnesį, tai dabar jis gali susitraukti iki valandų.

Jis pabrėžė, kad itin greitą pajėgų panaudojimą, palyginti su NATO valstybėmis, lemia ir specifika, jog pakanka tiesioginio Rusijos prezidento Vladimiro Putino įsakymo kariuomenės vadui.

Lietuva, pasak ministro, stebi procesą dėl karių dislokavimo Baltarusijoje, tačiau duomenų neskelbia. Anot jo, tai, kaip greitai gali būti panaudotos pajėgos Baltarusijoje, priklausys nuo to, kokios taktinės-kovinės batalionų grupės bus permestos į Lietuvos kaimynę.

Jis pabrėžė, kad aviacija arba priešlėktuvinė gynyba gali būti panaudota „čia ir dabar“.

„Tada mes pamatysime jų pobūdį, ar jos yra greito parengimo – jūrų pėstininkai, desantas, juos irgi gali panaudoti labai greitai, ar tai bus kitokio pobūdžio pajėgumai. Kai tai pamatysime, be abejo, galėsime įvertinti“, – kalbėjo ministras.

Anot jo, visada karine prasme arti Rusijos buvusi Baltarusija šiuo metu „de facto ir de jure įjungta į bendrą karinę mašiną“.

„Situacija tokia, kad ties mūsų rytine siena greit turėsime Rusijos kaimynystę karine prasme. Tam tikra prasme, jau turime, žinome, kad Gardino srityje yra sukurta jų karinė bazė, kad aviacija ties mūsų sienomis realiai patruliuoja būtent Rusijos, be Baltarusijos palydos“, – kalbėjo A. Anušauskas.

Rusija karo siekia tyčia

Jis pabrėžė, jog nors rizikos realios, kad jos pavirstų realia grėsme ir vėliau peraugtų į karinę provokaciją, reikia ne tik sutelktos kariuomenės, bet ir politinių sprendimų, kurių dar laukiama.

Anot ministro, Rusijos derybos su Jungtinėmis Valstijomis ir NATO, reikalaujant į Aljansą nepriimti Ukrainos bei kitų valstybių, pradėtos ne atsitiktinai.

„Jie iškėlė ultimatyvius reikalavimus ir savo pačių sukurtai grėsmei stengiasi sukurti kitą įvaizdį, kad tai yra reakcija į NATO veiksmus. Nors mes žinome, kad NATO veiksmai yra pakankamai riboti, karinė persvara visada buvo ir yra Rusijos pusėje šiame regione, galiu sakyti, kad neabejotinai“, – kalbėjo A. Anušauskas.

„Todėl tie Rusijos veiksmai veda link karinės eskalacijos, o Vakarų, normalios valstybės, ir mūsų valstybė, tiesą sakant, karo nenori, nori išvengti karinės eskalacijos“, – tvirtino jis.

Karaliaučiui – ypatingas dėmesys

Vertindamas su Lietuva besiribojančios Rusijos Karaliaučiaus srities apginklavimą, ministras sakė, kad tiek karinės technikos skaičius, tiek gebėjimas greitai mobilizuotis pastaraisiais metais padidėjo kelis kartus, čia dislokuojama moderniausia technika, atsiranda nauji daliniai, junginiai.

Jis sako, kad „reikia ruoštis įvairiems scenarijams“, tačiau galimo rengimosi konvenciniam puolimui ženklų Karaliaučiuje, anot jo, kol kas nėra.

Situacija tokia, kad ties mūsų rytine siena greit turėsime Rusijos kaimynystę karine prasme.

„Kalbant apie realią karinę grėsmę, mes ją matome būtent iš Rusijos pusės, ji yra akivaizdi. Šiuo metu Kaliningrado srityje matome didesnį karinį aktyvumą, matome procesą, vyksta karinis rengimas, vyksta tam tikras judėjimas. Bet nesimato to, sakyčiau, proceso, kurį galėtumėme apibūdinti kaip pasirengimą konvenciniam puolimui. To dalyko tikrai nėra“, – kalbėjo jis.

Rusija imsis karinių veiksmų Ukrainoje

A. Anušauskas pabrėžė, kad Vakarai privalo atmesti ultimatyvius Rusijos reikalavimus tolesnėse derybose ir tikisi tvirtos pozicijos šią savaitę planuojamame JAV valstybės sekretoriaus Antony Blinkeno ir Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo susitikime Ženevoje.

Jis neatmetė, kad Rusija, siekdama sustiprinti derybines pozicijas, vis dėlto imsis karinių veiksmų Ukrainoje.

„Rusija maksimaliai spaus, panaudos visus būdus. Manau, kad artimiausiu metu pastiprinti derybas ji panaudos ir karinius elementus, aktyvuos prieš Ukrainą, kad derybos susiklostytų joms palankesniu būdu. Tokia yra agresorių praktika, tai nėra naujiena istorijoje, kai pritrūkstama politinių argumentų“, – kalbėjo A. Anušauskas.

Jo teigimu, diplomatija visada yra geriausias būdas spręsti krizes.

„Tik klausimas paprastas, jį galėjo kelti valstybės ir prieš 80 metų, kelia ir dabar: ar nuolaidos agresoriui sustabdys agresiją. Mūsų europinė istorinė patirtis rodo, kad nuolaidos niekada nesustabdė agresoriaus. Dabar gali atsitikti toks dalykas: jei bus padarytos per didelės nuolaidos kitų valstybių saugumo sąskaita, tai tik aktyvuos  agresorių“, – teigė jis.

Rusijai sutelkus prie Ukrainos sienos daugiau kaip 100 tūkst. karių ir karinės technikos, Vakarai vis labiau nerimauja, kad Europoje gali kilti didelis konfliktas. Nerimą kelia ir naujausios Rusijos bei Baltarusijos bendros karinės pratybos, pasigirsta nuogąstavimų, kad jos gali pranašauti nuolatinį Rusijos pajėgų, įskaitant įprastines ir branduolines, dislokavimą Baltarusijoje.



NAUJAUSI KOMENTARAI

nuuu

nuuu portretas
kiek galima laukti? Einu miegot.

Visai protelis nuvažiavo.........

Visai protelis nuvažiavo......... portretas
Jeigu reikės tai ir panaudos Rusija kas jai reikia......ne tamstos konservatoriau reikalas kištis į svetimos valstybės reikalus......nešvaistyk Lietuvos pinigus chocholams......visos valstybėlės gyvena normalų gyvenimą......o čia.......

Nu

Nu portretas
Ble kaskokiam seniui nusisuko smegenys ir uzsimane karo, lai pac eina i pirma linija debilas.... Kiek zmoniu psyhas prazudys... Idijotas bled...
VISI KOMENTARAI 70
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių