- Austėja Masiokaitė-Liubinienė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lenkijos prezidentu perrinkus konservatyvių pažiūrų Andrzejų Dudą (Andžejų Dudą), Lietuvai gali tekti laviruoti tarp išsiskiriančių Briuselio ir Varšuvos pozicijų, vertinant teisines reformas, tačiau bendradarbiavimas gynybos ir energetikos srityje turėtų išlikti glaudus dėl panašaus požiūrio į Rusijos grėsmę, sako analitikai.
„Intriga lieka dėl santykių su Briuseliu. Jeigu Europos Komisija arba Europos Vadovų Taryba inicijuotų balsavimą dėl teisės viršenybės Lenkijoje arba įvyktų diskusija dėl biudžeto formavimo susiejimo su teisės viršenybės principu – čia Lietuva būtų eilinį kartą pakankamai keblioje situacijoje“, – BNS sakė Vytauto Didžiojo universiteto docentas Andžejus Pukšto.
„Iki šiol Lietuva palaikė Lenkiją, nepaisant, kad Lietuvoje vyrauja noras paspartinti ir sustiprinti Europos Sąjungos integraciją“, – sakė jis.
Per sekmadienį vykusį Lenkijos prezidento rinkimų antrąjį ratą A. Duda laimėjo surinkęs 51,21 proc. balsų, o jo varžovas liberalių pažiūrų Varšuvos meras Rafalas Trzaskowskis (Rafalas Tšaskovskis) gavo 48,79 proc. balsų.
A. Pukšto teigimu, balsavimo rezultatai parodė, kad Lenkijos visuomenė yra labai susiskaldžiusi, o priešprieša gali tik stiprėti.
„Galima prognozuoti, kad Lenkijos ir vidaus, ir užsienio politika dar labiau bus dešinesnė. „Teisė ir teisingumas“ turės faktiškai dar pusketveriems metams sukaupę visą valdžią, ko gero, tos reformos kažkur bus radikalesnės ir tas susiskaldymas visuomenėje dar gilės. Gali būti, kad bus neišvengta protesto akcijų, kažkokio pilietinio nepaklusnumo, nes dabar opozicija irgi įgavo tam tikrą lyderį: tokio ryškaus lyderio kaip R. Trzaskowskis iki šiol nebuvo“, – teigė A. Pukšto.
Gali būti, kad bus neišvengta protesto akcijų, kažkokio pilietinio nepaklusnumo, nes dabar opozicija irgi įgavo tam tikrą lyderį: tokio ryškaus lyderio kaip R. Trzaskowskis iki šiol nebuvo.
Jo nuomone, užsienio ir saugumo politiką permąstyti Lenkijos valdžią galėtų priversti nebent rinkimai JAV, jeigu pralaimėtų Donaldas Trumpas.
„Be abejo, ir A. Duda, ir visi valdantieji netektų labai didelio sąjungininko, ir tada, jeigu JAV nebetaptų tokiu pagrindiniu ir besąlygišku partneriu, gal tada Lenkija kažkiek bandys padaryti kokį nors perkrovimą užsienio ir saugumo politikoje. Kol kas atrodo, kad konfrontacija su Briuseliu artimiausiais mėnesiais tikrai nemažės“, – teigė politologas.
Pasak A. jo, karinio ir energetinio saugumo srityje Lietuvos ir Lenkijos pozicijos turėtų likti panašios.
„Šalis vienija bendri karinio ir energetinio saugumo interesai, bendri projektai – elektros linijų tiesimai, „Via Baltica“, „Rail Baltica“. Ko gero, visi tie projektai bus tęsiami, bendradarbiavimas saugumo srityje tikrai bus tęsiamas, priešas išlieka tas pats – pagrindinis grėsmės šaltinis yra Kremlius ir Putino Rusija, tai čia stipriai niekas nesikeičia“, – kalbėjo A. Pukšto.
Pasak Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto politologo Vyčio Jurkonio, po rinkimų esminis klausimas yra dėl A. Dudos laikysenos – ar jis bandys sutelkti tautą, ar laikysis „daugiau skaldančio kurso“.
„Nuo to kaip ir priklausys, kokia bus demokratijos sveikata kaimyninėje valstybėje, ir Varšuvos santykiai su Briuseliu, ir su kaimynais“, – BNS sakė V. Jurkonis.
Pasak jo, demokratijos sveikata Lenkijoje yra labai svarbus klausimas visu Europos lygiu.
„Jeigu mes manome, kad ES yra išskirtinis darinys pasaulyje, kuriame išskirtinė savybė yra pagarba demokratijai ir žmogaus teisėms, laisvėms, tai labai svarbu, kad neturėtume didžiulių nuokrypių nuo tarptautinių standartų. Žmogaus teisių darbotvarkė turbūt nebus prioritetu, bet svarbiausia, kad žmogaus teisių standartai nebūtų paminti, o jeigu Briuselis ar tarptautinės organizacijos tai primintų, kad į tai nebūtų žiūrima priešiškai ir kad Lenkijų nenudreifuotų tokiu keliu, kokiu nudreifavo Vengrija“, – kalbėjo V. Jurkonis.
Jis pabrėžė, kad Lenkija kaip artimiausia kaimynė ypač svarbi Lietuvai „euroatlantinės bendruomenės kontekste“, Lietuvai reikšmingas A. Dudos dėmesys JAV ir NATO, vertinant Rusijos agresiją Ukrainoje.
„Turime kalbėtis su bet kuriuo Varšuvos atstovu. Kadangi išrinktas A. Duda, manau, kad ta tąsa, kuri buvo, ji išliks – santykiai buvo pakankamai neblogi“, – teigė jis.
Politologas taip pat sakė matantis galimybę, kad kai kurie Lietuvos politikai gali mėginti pakartoti Lenkijos valdžios veiksmus.
„Daliai mūsų politikų Lenkijos pavyzdys labai imponuoja, kai kurias pamokas bando išmokti ir pritaikyti kaip tam tikrą sėkmės receptą eidami į rinkimus. Aš siūlyčiau nepasiduoti pagundoms, nes išeiti iš tos įtampos lauko yra pakankamai sunku – tą rodo ne tik Lenkijos pavyzdys, tą rodo ir Sakartvelo pavyzdys ir daug kitų valstybių“, – teigė jis.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Liberalai „laisviečius“ kaltina įžūlumu, tarsis dėl savo siūlymo gynybos finansavimui1
Vienas valdančiųjų liberalų lyderių Eugenijus Gentvilas trečiadienį įžūliu pavadino koalicijos partnerių „laisviečių“ siūlymą dėl būdų padidinti gynybos finansavimą, bandys formuluoti savo iniciatyvą. ...
-
KT skelbs išvadą Seimo nario R. Žemaitaičio apkaltos byloje3
Konstitucinis Teismas (KT) ketvirtadienį skelbs išvadą Seimo nario Remigijaus Žemaitaičio apkaltos byloje. ...
-
Vyriausybė siūlys prezidentui atšaukti V. Sarapiną iš ambasadoriaus pareigų Ukrainoje2
Vyriausybė siūlys prezidentui atšaukti diplomatą Valdemarą Sarapiną iš ambasadoriaus Ukrainoje pareigų. ...
-
I. Šimonytė sukritikavo prezidento paviešintą informaciją: prisiskyrė kitų institucijų nuopelnus7
Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad vidaus reikalų ministrė teisingai pasielgė paklaususi prokuratūros, ar informaciją apie Rusijos opozicionieriaus Leonido Volkovo užpuolikų sulaikymą paviešinęs prezidentas Gitanas Nausėda nepažeid...
-
Seime svarstomą iniciatyvą dėl tarybų pirmininkų merai vadina šoku, chaoso kėlimu
Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete (VVSK) svarstoma idėja įsteigti savivaldybių tarybų pirmininkų ir jų pavaduotojų institutą sulaukė aštrios merų kritikos. ...
-
Premjerei – kritika: situacija nenormali6
Premjerei Ingridai Šimonytei išėjus atostogų prezidento rinkimų kampanijai, naujojo švietimo, mokslo ir sporto ministro klausimas liko neišspręstas – Vyriausybės vadovė kol kas nepateikė prezidentui naujos kandidatūros...
-
V. Čmilytė-Nielsen apie G. Kirkilą: jam nuoširdžiai rūpėjo valstybės ateitis5
Vilniuje su į paskutiniąją kelionę trečiadienį išlydimu buvusiu valstybės premjeru Gediminu Kirkilu atsisveikinti atėjusi parlamento vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad tai buvo neeilinis žmogus, nuoširdžiai rūpinęsis Lietuv...
-
V. Adamkus: G. Kirkilas vertino valstybę ir žmogų, ryškiai prisidėjo prie Lietuvos atkūrimo15
Su savaitgalį mirusiu buvusiu premjeru atsisveikinti atvykęs kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus sako, kad Gediminas Kirkilas savo veiksmais vertino valstybę ir žmogų, ryškiai prisidėjo prie Lietuvos atkūrimo proceso. ...
-
V. Čmilytė-Nielsen nemano, kad baltarusių keliones į gimtinę reikėtų riboti įstatymu1
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen nemano, kad reikėtų teisės aktais riboti Lietuvoje gyvenančių baltarusių keliones į gimtinę. Todėl, pasak jos, parlamentas teisingai pasielgė atmesdamas tokį Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSG...
-
Seimo pirmininkė įvertino A. Bilotaitės ir prezidento ginčą: aiškinasi, kieno stuburas tvirtesnis4
Vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės ir prezidento Gitano Nausėdos ginčą dėl šalies vadovo paviešintos informacijos apie Rusijos opozicionieriaus Leonido Volkovo užpuolikų sulaikymą yra aiškinimasis, kieno tvirtesnis stubur...