„Amnesty International“ raginimuose Lietuvai: mažumų, migrantų problemos ir CŽV programos „pėdsakai“

Tarptautinė nevyriausybinė organizacija "Amnesty International" ragina Lietuvą spręsti mažumų, ypač romų, diskriminacijos, migrantų ir pabėgėlių teisių bei bendrininkavimo CŽV programose klausimus.

Organizacijos atstovai ketvirtadienį įteikė Vyriausybės kancleriui Alminui Mačiuliui tai numatančias Lietuvos pirmininkavimui Europos Sąjungai (ES) skirtas rekomendacijas.

"Amnesty international" prašo, kad pirmininkaujanti valstybė imtųsi konkrečių žingsnių svarbiausiais klausimais, rodydama ES siekį ginti žmogaus teises tiek ES viduje, tiek santykiuose su kitomis šalimis.

"Lietuva negali prarasti Airijos pirmininkavimo pagreičio, įgyto stiprinant ES veiksmus žmogaus teisių apsaugos Sąjungos viduje klausimais. Egzistuoja daug klausimų, kurie nėra tinkamai sprendžiami ES lygyje. Tarp šių klausimų – kova su romų diskriminacija, migrantų ir pabėgėlių teisių palaikymas bei atskaitomybė už bendrininkavimą CŽV organizuotose perdavimo ir slapto kalinimo programose", - pranešime spaudai teigė "Amnesty International" Europos institucijų skyriaus atstovas Nicolas Begeris (Nikolas Bergeris).

Dokumentas ragina spręsti mažumų diskriminacijos klausimą visos Europos mastu, atkreipti dėmesį į romus, kurie susiduria su sunkumais gyvenamojo būsto, sveikatos apsaugos, darbo ir švietimo srityse.

"Tarybos išvados romų klausimu sudarys Lietuvai galimybę užimti stiprią poziciją užtikrinant, kad romų integravimo klausimas būtų sprendžiamas, nepamirštant apie jų žmogaus teises", - teigiama pranešime.

Anot "Amnesty International", sienos kontrolės politika ir praktika ir toliau kelia riziką migrantams, prieglobsčio prašytojams ir pabėgėliams.

Organizacijos nuomone, Lietuva kaip ES Tarybos pirmininkė privalo užtikrinti ES ir jos šalių narių atskaitomybę dėl jų sienų tvarkymo.

ES Tarybos pirmininkė turi pradėti diskusiją apie naują požiūrį į bendrą atsakomybę tiek ES viduje, tiek ir kartu su kitais regionais.

Didžioji dauguma ES valstybių taip viešai ir nepripažino ar pilnai neištyrė savo dalyvavimo CŽV perdavimo ir slapto kalinimo programose. Kai kuriose šalyse pradėtas tyrimas buvo vilkinamas ar susidūrė su trukdymais, o nukentėjusieji asmenys taip ir liko be veiksmingo žalos atlyginimo.

"Amnesty International" ragina ES Tarybos pirmininkę Lietuvą pasinaudoti Europos Parlamento ataskaitos šiuo klausimu peržiūra rugsėjo mėnesį ir visiškai įdiegti joje pateiktas rekomendacijas bei pastūmėti tyrimus pirmyn tiek nacionaliniu, tiek ir ES mastu.

Rekomendacijose yra taip pat minimi kelių sąžinės kalinių bei kitų žmonių, kuriems gresia pavojus įvairiose pasaulio vietose, atvejai.

"Mūsų nariai ir rėmėjai visoje Europoje ragins daryti spaudimą pirmininkei Lietuvai, kad ji, pasinaudojusi ES svoriu, spręstų šias bylas. Vienas iš pavyzdžių – egiptietė aktyvistė Azza Suleiman, žiauriai užpulta kareivių Tahriro aikštės protestų metu 2011 m. gruodžio mėnesį. Šiuo metu vykstančiuose politiniuose neramumuose Egipte protesto dalyvės moterys ir toliau susiduria su seksualiniu smurtu", - teigiama pranešime.