Lietuvos pirmininkavimas ES: ar mūsų lūkesčiai pagrįsti?

Lietuvos pirmininkavimas ES Tarybai prasidės liepos 1 dieną. Kokią darbotvarkę Lietuva paveldės iš Airijos, kokius tikslus kels ir ko galės tikėtis? Apie tai 15min.lt kalbino su Užsienio reikalų ir Energetikos ministerijos atstovus.

Neįprastai apkrauta darbotvarkė

Užsienio reikalų ministerijos Europos reikalų departamento direktoriaus Tomo Gulbino teigimu, darbotvarkė bus ypatingai apkrauta dėl dviejų besibaigiančių Europos Sąjungos politinių ciklų. Lietuvos pirmininkavimo metu Europos Parlamentas dirbs paskutinius pilnus šešis mėnesius, o Graikija iki kitų rinkimų pirmininkaus tik tris. Todėl didžioji dalis teisės aktų, kuriuos suplanuota priimti iki Europos Parlamento rinkimų, turės būti priimti pirmininkaujant Lietuvai.

Nuo sausio 1 dienos turi įsigalioti nauja daugiametė finansinė perspektyva ir Lietuvai teks didelis krūvis ruošiant teisės aktus 2014–2020 biudžetui. Nors ir buvo pasiektas susitarimas dėl naujos finansinės perspektyvos, tam kad naujasis biudžetas galėtų pradėti veikti reikia priimti 75 teisės aktus, iš kurių 59 būtinai iki sausio 1 dienos.

„Dar vienas didžiulis teisinis paketas yra kova su bedarbyste, užimtumo didinimas ir svarbiausia – jaunimo įdarbinimas. Mūsų pirmininkavimo laikotarpio užduotis – sukurti taisykles, veikimo būdus, kaip iniciatyva turėtų būti pritaikyta praktiškai, – kalbėjo T. Gulbinas, – Taip pat mums teks tolimesnis bankų sąjungos kūrimas. Kita problema – mokesčių vengimas. Apie tai Vadovų Taryba diskutavo liepos mėnesį. Buvo nuspręsta, kokių veiksmų turės imtis Europos Sąjunga. Gruodį turėsime pateikti ataskaitą, kaip sekasi kovoti su šia problema.“

Lietuvos keliami tikslai

T.Gulbino nuomone, pagrindinės Lietuvos siūlomos iniciatyvos yra energetika, Rytų Partnerystė, Baltijos jūros strategijos kūrimas ir išorinių sienų valdymas. „Lapkritį Lietuvoje vyks Rytų Partnerystės šalių vadovų susitikimas, kuriam mes aktyviai ruošiamės. Lietuva jam nepirmininkaus, nes ši sritis yra ES Išorės veiksmų tarnybos žinioje. Tačiau tai bus svarbiausias pirmininkavimo renginys Vilniuje. Esame jo šeimininkai, suinteresuoti ir turinio, ir organizacine sėkme, todėl tam skiriame daug dėmesio“, – tęsė Europos reikalų departamento direktoriaus.

Jo teigimu, Baltijos jūros strategija labai svarbi ES sanglaudai ir ekonominiam augimui paskatinti. Būdama prie ES išorinės sienos Lietuva sieks ir efektyvesnės jų kontrolės. „Išmanių sienų pakete numatoma įdiegti keliautojų registravimo programą. Ji leistų registruoti visus įvažiuojančius ir išvažiuojančius iš ES piliečius. Tai paspartintų tiek jų kontrolę, tiek pagerintų Europos migracijos tarnybos žinias apie tai, kiek kada kokių piliečių įvažiavo ir išvažiavo“, – sakė T. Gulbinas.

Rytų Partnerystės srityje dirbama su Ukraina, Moldova, Gruzija, Armėnija, deramasi dėl asociacijos ir visapusiškų pagilintų laisvos prekybos sutarčių. „Mūsų siekis rengiantis rytų partnerystės vadovų susitikimui – kad visos reikiamos sutartys būtų paruoštos. Su Ukraina tokia sutartis jau yra parafuota. Su kitomis valstybėmis dar reiktų kalbėti apie derybų dėl sutarčių pabaigą“, – kalbėjo T. Gulbinas.