Lietuvis medikas – apie karantiną Ispanijoje ir kodėl ne visi testai yra patikimi

Ispanijoje beveik du dešimtmečius gyvenantis ir dirbantis vilnietis Mindaugas Gudelis internete išgarsėjo dėl savo taiklių įžvalgų ir prašymų įvertinti koronaviruso grėsmę bei karantino svarbą. Šiandien medikas atviras – būkime kantrūs ir greitai galėsime džiaugtis įprastu gyvenimo ritmu.

Mindaugas Ispanijoje kartu su kataloniete žmona Silvija augina dvi dukras. „Gyvenime sutinki žmones, su kuriais miela būti. Ispanijoje žmonės geri, klimato sąlygos puikios. Kai manęs klausia, ar planuoju grįžti į Lietuvą, aš sakau, kad niekada negali žinoti, kur ir kaip pabaigsi. Niekada negalima uždaryti durų“, – portalo žurnalistams pasakoja lietuvis.

– Kaip pasikeitė jūsų kasdienybė šalį apėmus koronaviruso krizei ir paskelbus karantiną? Kaip dabar atrodo jūsų įprasta diena?

– Kai prasidėjo karantinas, visi klubai Ispanijoje užsidarė, kadangi esu anksčiau dirbęs priėmimo skyriuje ir mačiau, kad vis daugiau medicinos personalo žmonių suserga, paskambinau savo kolegoms ir pasiūliau savo pagalbą, jeigu reikėtų. 

Vaikams vyksta nuotolinės pamokos. Jie maži, reikia padėti. Kieme sportuojame, taip pat daug skaitau, atsirado laiko rašyti mokslinius straipsnius, pabaigti kitus pradėtus darbus. Žodžiu, kiekviena diena praeina labai greitai.  Visos dienos panašios – kartais su vaikais gaminame įdomesnius patiekalus, žaidžiame stalo žaidimus, užsiimame įdomesniu sportu, reikia padėti daryti namų darbus. Todėl nors iš namų išeiti negalime, darbų netrūksta.

– Dirbate Barselonos futbolo klube, kokios nuotaikos vyrauja ten? Ar susisiekiate su kitais darbuotojais?

– Klube esu komandos gydytojas, su komandos nariais nuolat palaikome kontaktą. Šiuo metu ruošiamės grįžimui – tikimės, kad greitu metu bus galima pradėti treniruotis, todėl turime būti pasiruošę šiam žingsniui.

– Kokie karantino apribojimai taikomi Ispanijoje? Kaip manote, ar jie veiksmingi?

Krūviai išties labai dideli. Tikėtina, medikai, kurie dirba koronaviruso protrūkio židiniuose, po šių įvykių gali susidurti su psichologinėmis problemomis.

– Ispanijoje karantinas tikrai griežtesnis – negalima išeiti nei pasivaikščioti į parkus ar kažkur individualiai sportuoti. Nedirba ir restoranai, barai. Anksčiau buvo net ir pramonė sustojusi – nedirbo fabrikai. Šią savaitę, kadangi karantinas buvo atlaisvintas, pradėjo dirbti kai kurios įmonės. Išeiti iš namų leidžiama tik su svarbiu tikslu – vykstant į darbą, apsipirkti. Matau, kad karantinas Lietuvoje laisvesnis.

– Kaip atrodo apsipirkimas prekybos centruose? Kokių saugos reikalavimų imtasi?

– Apribojimai yra – reguliuojami žmonių srautai. Teko ir eilėse stovėti į duonos kepyklą – prieš mane laukė gal net aštuoniolika žmonių. Prekybos centruose privaloma dėvėti kaukes, pirštines, visur galima rasti dezinfekcinio skysčio. Tik prasidėjus karantinui jautėsi dezinfekcinio skysčio, pirštinių ir tam tikrų produktų stygius – visi manė, kad ir parduotuvės užsidarys. Šiuo metu trūksta tik kai kurių produktų, ypatingai kepimo miltelių, miltų – žmonės būdami namuose tikriausiai daug pyragų kepa ir užsiima konditerija (šypsosi, – aut. past.).  Mūsų šeima stengiasi pirkti šviežius produktus. Maistą stengiamės pirkti kartą per savaitę. Į parduotuvę einame turėdami sąrašą, ką būtina pirkti.

Asmeninio archyvo nuotr.

– Ispanijoje koronavirusas išplito žaibišku greičiu. Kaip manote, ar šalies reakcija į kovą su koronavirusu nebuvo pavėluota? Kas galėjo turėti įtakos, kad šalyje užsikrėtusiųjų skaičius per trumpą laiką taip išaugo?

– Aš manau, kad Ispanijoje mes šiek tiek pavėlavome įvedant karantino sąlygas. Vos tik Italijoje pasimatė koronaviruso protrūkis, Ispanija turėjo griežtai sustabdyti žmonių vykimą į Italiją. Prie protrūkio Ispanijoje prisidėjo ir tai, kad Madride, sostinėje, įvyko vienas iš didžiausių protrūkių, kur beveik visi keliai susikryžiuoja ir daug žmonių keliauja į Madridą, iš jo į kitą miestą ir taip gavosi, kad koronavirusas pradėjo plisti į kitas šalies vietas.

Jeigu Ispanijoje būtume pradėję veikti dviem, trim ar net keturiom savaitėm anksčiau, galbūt tie skaičiai būtų kitokie, nei yra dabar. Tikimės, kad greitu metu, jeigu užsikrėtusiųjų kreivė nepradės didėti, karantinas greitai baigsis. Tačiau mokyklos, universitetai... Mažai tikimybės, kad jie pradės greitai veikti.

Mano manymu, Lietuvoje nepaprastoji padėtis nebuvo paskelbta per anksti. Jeigu palyginsime skaičius, Lietuvoje tikrai yra nedaug užsikrėtusiųjų, mirčių. Gerai, kad priemonės buvo įvestos anksti. Reikia būti dėkingiems ir žmonėms, kurie buvo sąmoningi ir liko namuose. Teigiama, kad Ispanijoje koronaviruso pikas jau pasiektas. Tačiau šiauriau esančios šalys (kaip ir Lietuva), manau, atsilieka dviem-trim savaitėm, todėl nors Lietuvoje viruso pikas dar gali būti nepasiektas, tačiau kreivė plokštėja. 

Yra daug įmonių, kurios pradėjo gaminti greituosius testus, todėl reikia atkreipti dėmesį, kurie testai yra geriausi, jautriausi, patikimiausi. Čia kaip su mašinomis – vienos geros, kitos nelabai.

– Tikriausiai girdėjote, kad antradienį Lietuvoje karantinas buvo sušvelnintas. Ar ne per anksti?

– Specialistai turi patikimą informaciją ir jie sprendimų neima iš piršto. Jie stebi situaciją ir jeigu mato, kad situaciją galima pradėti švelninti, jie ir priima tokius sprendimus.

– Pasaulyje populiarėja greitieji koronaviruso testai. Ar jie patikimi?

– Testų yra įvairiausių. Vienas iš jų – tyrimas imant ėminį iš nosiaryklės – jeigu jis paimtas neteisingai, galima gauti teigiamą ar neigiamą rezultatą. Yra daug įmonių, kurios pradėjo gaminti greituosius testus, todėl reikia atkreipti dėmesį, kurie testai yra geriausi, jautriausi, patikimiausi. Reikia išsirinkti geriausią iš geriausių. Čia kaip su mašinomis – vienos geros, kitos nelabai (šypsosi, – aut. past). Jeigu testas teigiamas, galima taikyti gydymą ir karantiną. Blogiausia, jei testo atsakymas – neigiamas, kuris yra melagingas. Tada žmogus gali manyti, kad yra sveikas, o iš tiesų sirgti koronavirusu. Ispanijoje jau atliekami ir populiacijos tyrimai – siekiama išsiaiškinti, kaip virusas yra išplitęs. Tikimasi ištirti 60-80 proc. žmonių.

– Galbūt turite pažįstamų medikų, kurie dirba pirmose fronto linijose? Kokie jų išgyvenimai?

– Tikriausiai sunkiausia – intektologams ir terapeutais, kurie jau ligoninės palatose ar intensyvios pagalbos skyriuose susiduria su pacientais. Ligonių yra tikrai daug, pavyzdžiui, daugelis medikų yra įpratę per dieną priimti 15-20 pacientų, šiuo metu tas skaičius gali būti išaugęs net iki 50. Krūviai išties labai dideli. Tikėtina, kad medikai, kurie dirba koronaviruso protrūkio židiniuose, po šių įvykių gali susidurti su psichologinėmis problemomis. Ne tik medikams, bet ir pareigūnams liks postresinė trauma. Jiems reikės padėti, kad gyvenimas grįžtų į normalų ritmą.

– Socialiniuose tinkluose nuolat dalijatės informaciniais vaizdo įrašais apie koronavirusą. Kaip nusprendėte tai pradėti ir ar už tokį informacijos skleidimą sulaukėte tik teigiamos internautų reakcijos?

– Turiu draugų Lietuvoje, su jais pradėjome kalbėtis apie koronavirusą. Pastebėjau, kad draugų tarpe buvo daug nežinomybės apie šią situaciją, todėl paklausiau, ar jie nenorėtų, kad aš paruoščiau informacinį vaizdo įrašą. Pamatę įrašą, mano draugai paprašė patalpinti jį feisbuke, taip jie ir išplito. Pastebiu, kad žmonėms kyla klausimų, todėl ir sukūriau tokius vaizdo įrašus. Nuomonių yra įvairių, pasaulis juk spalvingas. Svarbiausia, kad žmonės, kurie laukė tokios informacijos, ją gavo ir galėjo pritaikyti šiai situacijai.

– Kokios koronaviruso prognozės? Kaip manote, ar jis sugrįš į Lietuvą ir kitas šalis rudenį?

– Jeigu virusas rudenį sugrįš – būsime kitokioje pasiruošimo stadijoje. Daugelis žmonių bus persirgę, įgiję imunitetą. Bus pasiruošusios ir ligoninės, ir intensyvios terapijos skyriai. Kalbant apie užsikrėtusiuosius pakartotinai, kol kas neaišku, ar organizme aktyvuojasi tas pats virusas, ar mutavęs virusas. Imunitetas virusui gali būti dešimt metų, gali trukti vos mėnuo ar savaitė. Kol kas nežinoma, kokiam laikui įgyjamas ilgalaikis imunitetas.

Lietuvoje nepaprastoji padėtis nebuvo paskelbta per anksti.

– Kaip apie vienintelį kovos su koronaviruso ginklą kalbama apie vakciną. Kaip manote, ar mokslininkams pavyks ją išrasti dar šiais metais?

– Kol kas neaišku, ar vakcina taps kasmetiniu skiepu (kaip gripo atveju) ar reikės skiepytis kas kelerius metus. Laikas parodys. Vakcinos gamyba yra labai sudėtingas procesas, kuris gali trukti daug metų. Galima išrasti vakciną, bet svarbu ir vakcinos saugumas – todėl jų kūrimas ir trunka ilgai. Tikiuosi, kad pavyks sukurti saugią ir gerą vakciną, kuria galėtų mus apsaugoti. 

– Ko labiausiai pasiilgstate Lietuvoje? Ar dažnai čia grįžtate?

– Anksčiau grįždavome dažniau. Visada stengiamės parvykti vasarą. Labiausiai Lietuvoje pasiilgstu tėvų, draugų, vietų, kur visada miela grįžti ir apsilankyti. 

– Ko palinkėtumėte lietuviams kovoje su koronavirusu?

– Kantrybės. Vieną dieną, gal net ganėtinai greitai, grįšime į įprastą gyvenimą, todėl būkime optimistai. Kadangi dabar turime daugiau laiko ir būname namuose, galime pamąstyti, kas yra tikrosios mūsų gyvenimo vertybės ir džiaugtis tuo, ką turime.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Pilietis

Pilietis portretas
Idomu vyno neisgeres filmuoja gydytojas si video?

nu

nu portretas
ir uzgime zvaigzde ....ko tai anksciau apie ji nieko negirdejom..

liurbis

liurbis portretas
jis ,o ne 'daktaras'.
VISI KOMENTARAI 7
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių