Emigrantas papasakojo apie darbą, dėl kurio buvo išvadintas didžiausiu šalies priešu

  • Teksto dydis:

Iš Kapčiamiesčio – nedidelio miestelio Lazdijų rajone – kilęs 23-ejų Povilas Ražukas Airijoje statyti namus pradėjo neturėdamas tam jokių reikalingų žinių ir patirties, tačiau to ir nereikėjo.

Airijoje stipriai trūksta darbininkų, tad priima čia praktiškai bet ką, kas tik netingi pajudinti pirštą, bent jau taip LRT laidoje „Emigrantai“ šį vakarą pasakos P. Ražukas.

Vaikinas atskleis, kaip buvo vadinamas didžiausiu šios šalies priešu ir kaip galiausiai tapo statybininku. „Mes, kaip dabar atsimenu, atskridom sekmadienį, tada anksti pirmadienį kėlėmės, buvo instrukcijos ten tokios darbo, ir antradienį jau į darbą važiavom“, – savo emigracijos istoriją pradės Povilas. Jis nieko neslėpdamas prisipažins, kad emigrantu tapo visiškai tam nepasiruošęs, todėl jo išvyka galėjo baigtis labai liūdnai.

Savanorišką tarnybą Lietuvos kariuomenėje baigęs Povilas gimtinėje jautėsi laimingas, turėjo prisigalvojęs įvairiausių planų, net ir darbo pasiūlymų jam netruko. O emigracijos idėja užsikrėtė tik norėdamas palaikyti geriausią draugą. Prieš trejus metus susiruošęs emigruoti Povilas net neįsivaizdavo, koks tas užsienis. „Nebuvau niekur iš išvykęs iš Lietuvos, nepratęs keliauti, todėl labai išsigandęs”, – sakys jis.

Jauni vaikinai iš Lietuvos nežinojo, kad atvykę emigrantai Airijoje gauna pačius sunkiausius darbus, tuos, kurių nenori dirbti patys airiai. Todėl jiems buvo didelė staigmena, kai išgirdo, ką reikės daryti. „Mūsų pareigos tais metais buvo pavadintos pačiomis blogiausiomis visoje šalyje“, – „Emigrantuose“ pasakos Povilas. 2015-aisiais Airijoje buvo įvestas geriamo vandens mokestis, o lietuvių darbas – sumontuoti tam reikalingus skaitiklius.

Niekas iš Airijos gyventojų nenorėjo, kad ši lietuvių įrenginėjama sistema pradėtų veikti, todėl nuolat kaišiojo pagalius į ratus. „Kai atvykdavome į paskirtą objektą, mus sutikdavo protestuotojų minia ir rėkdavo ant mūsų, kartais net daiktus mėtydavo į galvas“, – kraupiais išgyvenimais dalinsis vaikinas. Kai baigėsi laikini projektai, galiausiai Povilas atsidūrė mažame miestelyje prie Korko, vienoje statybininkų brigadoje.

Airijoje daug kas statybas vadina pragaro mašina. Žmonės masiškai skundžiasi esą juos išnaudoja, kad dažnai tenka dirbti viršvalandžius ar net vergauti. Tačiau Povilas į viską žiūri su optimizmu. „Papuoliau pas gerus žmones, todėl net jeigu būna labai sunku – žinau, kad man už tai bus atlyginta“, – pasakos P. Ražukas. Socialinės dokumentikos laida „Emigrantai“ – jau šį antradienio vakarą, 19.30 val. per LRT TELEVIZIJĄ.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Anonimas

Anonimas portretas
tai ir tautiečių patyčias iškęsim, blogiau tikrai nebus. Turėsim kur gyventi, tai maistui gal užsidirbsim vis tiek. ten prieš tai buvusiame komentare įvėliau klaidą, tyrimų rezultatai parodė, kad Airiai atlieka tą patį darbą dešimt kartų lėčiau nei užsieniečiai ir renkasi lengvesnius darbus, viską kas sunkiausia suversdami užsieniečiams. Bus tokių lietuvių, kurie sakys, kad neteisybė yra, kad airiai labai malonūs užsieniečiams, bet tokie lietuviai arba susidūrė su labai gerais airiais, arba paprasčiausiai gyvena iliuzijomis ir nemato, kad kai kurios šypsenos yra dirbtinės ir nenuoširdžios, airiams gerai, kad yra kas juos išlaiko...tai ir šypsosi mums už tai.

Anonimas

Anonimas portretas
o išvykti į užsienį tokiam sunkiam darbui, šalin kur žmonės prieš emigrantus labai neigiamai nusistatę, reikia tikros drąsos, ryžto ir pasitikėjimo savimi. Neprasigerti su draugais Airijoje irgi didelis žygdarbis, nes išgyventi pažeminimai sukelia nemažai dvasios kančių, kurias daugelis skandina alkoholyje, nenorėdami apie tai galvoti. Prieš porą savaičių Airijos radijas paskelbė mokslinių tyrimų rezultatus, kur paaiškėjo, kad užsieniečiai tą patį darbą atlieka dešimt kartų greičiau nei Airiai ir yra linkę rinktis daug lengvesnius darbus, o užsieniečiams palikti pačius sunkiausius. Taip, kad Povilai, Tu esi Šaunuolis, kaip ir daugelis kitų lietuvių dirbančių Airijoje, sunkiai, bet su tikslu grįžti į Lietuvą, kai turės ten kur gyventi. Bet čia tik tie, kurie nori viską pasidaryti savo rankomis, o ne tie kurie laukia kol Lietuvoj valdžia sukurs tinkamas sąlygas emigrantams sugrįžti. Patys sugrįžę jas ir susikursim, savo rankomis. Jei iškentėm užsieniečių pažeminimą ir patyčias

Anonimas

Anonimas portretas
Povilai, nekreipk dėmesio į kritiką, žmonės tai daro iš pavydo, arba neturėjimo ką veikti. Aš taip pat dirbu Airijoje, ir žinau ką reiškia sunkiai dirbti. Taip pat žinau, kad vietiniai tikrai sunkiausius darbus palieka užsieniečiams, jų nenori dirbti ir suverčia kitiems. Bet kaip Tu sakai, už tokį sunkų darbą bent jau algą gauname žmonišką. Tie, kurie viską kas parašyta straipsnyje vertina už gryną pinigą, paprasčiausiai niekada su žurnalistais nebuvo susidūrę ir nežino kaip yra apmaudu, kai Tavo žodžiai yra iškraipomi. Kelis kartus ir aš esu davusi interviu, bet jei žurnalistas nėra Tavo pažįstamų pažįstamas, tai parašys ką tik nori, bet ne tą ką sakei. Čia irgi tokia savotiška pamoka ateičiai, aš pirmą interviu duodama irgi labai džiaugiausi, bet tik iki tol, kol paskaičiau patį straipsnį, o komentarai mane taip pat labai nuliūdino. Žmonės Lietuvoje labai pavydūs ir piktdžiugiški, patys iš savo kiemo kojos neiškėlę tik skųstis valdžia nori, o išvykti
VISI KOMENTARAI 6

Galerijos

Daugiau straipsnių