Ukrainiečiai jau nebetelpa ir Druskininkuose: meras siūlo labiau pasispausti

  • Teksto dydis:

Lietuvoje registruota daugiau nei 50 tūkst. pabėgėlių iš karo niokojamos Ukrainos, beveik 20 tūkst. visų atvykusiųjų – nepilnamečiai. Kai kuriose savivaldybėse, anot švietimo ministrės, mokyklose bei ugdymo įstaigose dėl vietų trūkumo jau ribojamas ukrainiečių apgyvendinimas. Druskininkų savivaldybė, anot ministrės, yra viena tokių. LNK reportaže apie situaciją šioje savivaldybėje buvo kalbinamas Druskininkų meras Ričardas Malinauskas.

– Situacija yra šiek tiek kitokia, negu buvo įvardinta. Galbūt įvyko koks nors netikslumas. Šiuo metu pagal turimą informaciją Druskininkuose yra virš 600 asmenų iš Ukrainos, iš kurių 177 yra vaikai: 156 jų lanko mokyklą, 21 – darželį. Pagal mūsų savivaldybės dydį, tai yra dideli skaičiai. Tos vietos, kurios yra pritaikytos bei paruoštos, šiandien jau kaip ir užpildytos. Prieš mėnesį savivaldybės taryba yra priėmusi sprendimą dėl dar dviejų komplektų formavimo. Tai reiškia, kad dėl patalpų ir paties pastato darant tam tikras rokiruotes į mokyklas galėtume priimti dar apie 40 vaikų. Džiaugiuosi, jog Druskininkų savivaldybei menų mokykloje pavyko rasti vietos ir šiandien ukrainiečių vaikai mokosi atskiroje mokykloje. Iš Ukrainos atvykusios šešios mokytojos ten dėsto pamokas, o jaunimo integracija vyksta popamokinėje veikloje: būreliuose, rateliuose. Tad šiuo metu tenkiname visus poreikius. Labiau pasispaudus galėsime dar šiek tiek padidinti paslaugų teikimą.

– Ar atvykę ukrainiečiai randa darbą Jūsų savivaldybėje ir ką jie dirba?

– Yra įvairių situacijų: vieni ieško darbo, kiti – neieško, dar kiti, padirbę restorano virtuvėje po pusvalandžio pareiškia, jog geriau gauti 150 eurų pašalpą ir nedirbti. Tie, kas nori rasti darbą, šiandien jie tą darbą randa ir dirba. Manau, kad ir iš jų pusės reikia to geranoriškumo bei noro dirbti. Šiuo metu darbo biržoje yra užregistruota pakankamai nemažai papildomų darbo vietų, tiek aukštos kvalifikacijos, tiek ir žemesnės, nuo virėjų ar vairuotojų, iki inžinierių bei kitokių specialybių. Tad kol kas darbo vietų tikrai yra pakankamai.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Palangoje jau yra bėda. Sezonas prasideda, natūralu, kad po dviejų pandemijos ir įvairių ribojimų metų nuomos, apgyvendinimo verslai bent iš dalies nori susigrąžinti praradimus ir užsidirbti. Daug kam iš atvykusių ukrainiečių būstas Palangoje yra per brangus. Ar Jūs susiduriate su panašia situacija Druskininkuose?

– Kol kas dar tokios problemos nėra. Verslininkai naudojasi skiriamomis lėšomis – antram mėnesiui pirmam asmeniui 150 eurų, kitiems kartu gyvenantiems – po 50 eurų. Dauguma ukrainiečių nuomojasi privatų būstą. Kol kas tokios problemos, kad žmonės nerastų, kur gyventi arba būtų keliami į gatvę, nėra.

– Ar turite kokių nors pasiūlymų, kurių neįgyvendina centrinė valdžia, kaip sėkmingiau reikėtų integruoti bėgančius nuo karo ukrainiečius?

– Reikėtų, jog centrinė valdžia pasitikėtų savivaldybėmis. Jeigu mokinio krepšeliui skiriamos lėšos, reikia tik savivaldybėms leisti turėti galimybę perskirstyti tas lėšas ir mokinio aplinkai, kadangi visa tai kainuoja iš savivaldybės biudžeto, o jis yra pakankamai ribotas. Taip pat, kalbant ir apie socialines išmokas, kad pačios savivaldybės galėtų lengviau spręsti ir skirti lėšas, kurios yra reikalingiausios tuo metu. Laukti teisės aktų, kada centrinė valdžia smulkiai aprašys kiekvieną situaciją, užtrunka labai ilgai.

Dauguma ukrainiečių nuomojasi privatų būstą. Kol kas tokios problemos, kad žmonės nerastų, kur gyventi arba būtų keliami į gatvę, nėra.

– Jeigu turėtumėte sprendimų laisvę, integracija būtų sėkmingesnė?

– Manau, kad tikrai efektyvesnė, nes efektyvesnis būtų lėšų panaudojimas, būtų daugiau laiko.

– Centrinė valdžia, konkrečiai kultūros ministras, leido pačioms savivaldybėms spręsti, ką daryti su jų teritorijose esančiais sovietiniais paminklais. Kiek Jūs turite tų sovietinių paminklų ir ką Jūs dėl jų spręsite? Kodėl neįtraukėte nė vieno tokio sprendimo į savo darbotvarkę?

– Pirmiausia, tokių paminklų kaip ir neturime. Mes turime vieną vienintelį Leipalingio miestelyje, tai yra viena iš kapinių kapo dalių, apie tai dar diskutuojama, kadangi jis yra įtrauktas į kultūros vertybių sąrašą. Mes kalbamės su žmonėmis. Kaip ir dėl gatvių pavadinimų. Žmonės, gyvenantys tose gatvėse, išsakys savo nuomonę, kokį pavadinimą rinktųsi ir bus priimti sprendimai.

– Apie kokias gatves kalbate? Kas Jums kelia klausimų?

– Šiai dienai yra tik dvi diskutuotinos gatvės – P. Cvirkos g. ir L. Giros g.

– Ar Jūs turite pasiūlymų dėl šių gatvių pavadinimų, ar, kaip minėjote, klausite gyventojų nuomonės?

– Pirmiausia, norėtume išgirsti nuomonę iš pačių gyventojų. Tai bus daroma galbūt netgi šią savaitę. Šiose gatvėse gyvenantys gyventojai galėtų pareikštų savo nuomonę apie tai, kokius pavadinimus jie siūlytų, rinktųsi.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių