Rašinys apie nieką. Kaip tie šiuolaikiniai žmonės susireikšmina, tiesiog baisu. Atrodo lyg niekas iš lietuvių negyvena ar nekeliavio Vengrijoje. Dirbau ten 1992- 1998 metais. Miestas kaip miestas, bet žinoma gražus. Vakarais saugus- gatvėse nėra tiek girtuoklių ir banditėlų kaip Lietuvoje. Žmonės Vengrijoje labiau žmogiški, nei lietuviai ir labiau vieningi. Atlyginimai geri, bet viskas brangu. Lietuviai tuo metu atveždavo į Budapeštą elektros prietaisų, degtinę ir net siaurą įveriamą gumą ir pardavinėdavo turguje. Vengrai stovėdavo eilėje. Viskas dėl kainų. Vengrų kalba lietuviams lengva, aš išmokau ją per metus. Bet gyventi Budapešte nenorėčiau. Jis labai suspaustas, jame trūksta laisvės... O mažesniuose miestuose ne vengrui įsikurt sunku, o ir būtų labai svetima gyvent... Dažnai nuvažiuoju į Budapeštą, turiu ten draugų. Džiaugiuos, kad Vengrija mažai įtakojama ES, mažai pasikeitė. Ir nekialiaklūpsčiauja prie ES ar JAV.
Na tu genijus, lenkiu zemai galva pries tave. Vengru kalba viena iš sunkiausiu, per metus ismokt... stipru. Del brangumo, tai galiu lygint tik patiekalu kainas kavinese, o jos ne
aukstesnes nei LT, bet porcijos tokios, kad nevisada suvalgai
Kainos dabar ir kainos prieš 30 metų tikrai skiriasi. Lietuva priartėjo prie Europos kainų ir išmoko su tomis kainomis gyventi.
Man vengrų buvo nesunki, jau po po poros mėnesių pradėjau suprasti kas ką kalba. Na visur rašoma, kad vengrų sunki, bet aš to nepajutau. Man buvo sunki olandų, jos neišmokau. Gal todėl, kad nedomino ta kalba... Nes prancūzų ne ką lengvesnė, bet išmokau be vargo, tik su jų rašyba teko paprakaituoti. Man atrodo, kad lietuviai gali išmokti kalbėti prancūzų kalba be akcento.
Tau geriausia sėdėt prie raijo taško, ir klausyt sovietinių-LT prpagandistų, kurie visada ras kaip apšikt tuos, kurie galvoja kitaip negu jų surūgę stereotipai
(be temos)
(be temos)
(be temos)
(be temos)
(be temos)