Ar kada klausėte savęs, kodėl nuotaka dėvi šydą ir turi per vestuves dėvėti ką nors pasiskolintą? Toliau garsi JAV laidų vedėja ir gyvenimo būdo mokytoja Martha Stewart pateikia populiariausius ir netikėčiausius vestuvinius prietarus, tradicijas bei jų priežastis.

Anglakabėse šalyse yra gerai žinomos eilės, kurios pataria nuotakai turėti ką nors seną, naują, pasiskolintą ir mėlyną. Pasirodo, kad seno daikto dėvėjimas simbolizuoja nuotakos praeitį, o naujo – laimingą poros ateitį. Nuotaka turėtų pasiskolinti ką nors iš žmogaus, kurio paties santuoka yra laiminga: tikimasi, kad to žmogaus laimė kaip nors ateis pas jaunavedžius. Na, o mėlyna spalva yra ištikimybės ir meilės simbolis.

Paprotys dėvėti šydą atėjęs iš Romos. Tuomet tikėta, kad nuotaka turi slėpti savo veidą nuo piktųjų dvasių pavydo, nes jos esą pavyduliauja jaunajai laimės.

Įsitikinimas, kad jaunavedžiai neturi matytis prieš vestuves, yra atėjęs iš laikų, kai jaunieji dar neturėjo teisės rinktis ir būdavo superšami tėvų. Tuomet tikėta, kad jeigu pora pamatys vienas kitą prieš vestuves, jie gali persigalvoti ir atsisakyti santuokos. Šiandien daugelis porų susitinka prieš ceremoniją, o kai kurios net surengia vestuvinę fotosesiją prieš pasakydami vienas kitam "taip".

Kai vestuvių dieną lyja, kai kuriose šalyse tuo labai džiaugiamasi. Ten žmonės mano, kad lietus ne tik apvalo, bet ir simbolizuoja vaisingumą.

Tautosakos žinovai dažnai perspėja, kad peilis yra suardytų santykių simbolis. Tad dovanoti per vestuves peilių rinkinio nevertėtų. O jaunavedžiai, jeigu koks nors nesusipratėlis vis dėlto įteikia peilį, turėtų nesutrikti ir duoti jam atgalios šiek tiek pinigų. Tuomet peilis bus jau nebe dovana, o pirkinys ir nelaimės nebegrės.

Tradicija nuotaką pernešti per slenkstį atėjo iš viduramžių, kai buvo tikima, kad jaunosios yra ypač lengvai pažeidžiamos piktųjų dvasių per padus. Kad kartu neįsineštų į namus visokio blogio, jaunikiai turėjo nešti savo nuotakas ant rankų.

Daugelis manytų, kad pastebėti bjaurų vorą ant savo vestuvinės suknelės yra tikras vestuvinis košmaras. Tačiau, anot senų Anglijos tradicijų, voras ant vestuvinės suknelės – geras ženklas.
Kai kas tiki, kad jeigu nuotaka pradeda naudoti savo būsimo vyro pavardę dar neištekėjusi, ji erzina savo likimą ir iškyla pavojus, kad vestuvės gali iš viso neįvykti. Taip pat gąsdinama, kad jeigu nuotaka pakeliui į savo vestuves sutiks vienuolį arba vienuolę, ji bus prakeikta, taps bevaisė ir likusią gyvenimo dalį pragyvens iš išmaldos.

Airijoje tradiciškai per vestuves muša varpais, kad išbaidytų piktąsias dvasias ir užtikrintų harmoningą jaunųjų šeimyninį gyvenimą. Kai kurios airių nuotakos kartais varpeliais papuošia savo puokštę, jie turėtų jai priminti santuokos įžadus. Tad ne veltui šioje šalyje varpai dažnai dovanojami per vestuves.

Užtat Italijoje nemažai jaunavedžių su įkarščiu daužo vazas ar stiklines per savo vestuves. Pasak itališkų tradicijų, kiek bus šukių – tiek metų laimingai tęsis naujoji santuoka.

Galiausiai, manoma, kad geras ženklas, jeigu nuotaka verkia savo vestuvių dieną. Tikima, kad ji išlieja visas ašaras ir jų jau nebeprireiks per visą likusį gyvenimą. Tad jeigu ašaros nesuvaldomai kris jums iš akių per jūsų ypatingąją dieną, tik džiaukitės ir gal dar iš anksto pasirūpinkite vandeniui atspariu tušu!