Trys savaitės pas Džiunglių karalienės miško žmones ir orangutanus

Nebuvo ryšio su pasauliu

Po sunkios darbo dienos savanoriai eidavo prie upės praustis – maudytis buvo griežtai uždraustos, nes šiuose vandenyse knibžda krokodilų. Tad kibiras upės vandens, išpiltas ant galvos – visos maudynės.

"Ten temdavo 18 val., o elektros generatorius veikdavo tik vakarienės metu, tai vakarodavome prie žvakių, – prisiminė Tomas. – Žaisdavome kortomis, pasakodavome įvairias istorijas, improvizuodavome koncertus ir nesijautėme pernelyg atskirti nuo pasaulio, su kuriuo čia, džiunglėse, iš tiesų nebuvo jokio ryšio.  Todėl visi elgėmės atsargiai – juk nebuvo ir gydytojų. Tačiau stengėmės suartėti su čiabuviais."

"Kai valgydavome virtuvėje ar susitikdavome su mus saugojusiais vietiniais žmonėmis, dirbusiais rezervate, visi jie labai norėjo fotografuotis su mumis, baltaodžiais. Matyt, tokius žmones jie čia nedažnai mato", – samprotavo Tomas.

Dalyvavo neįprastoje šventėje

Pasak savanorio, nors čiabuviai gyvena palaikėse lūšnelėse, tačiau miesteliuose yra nemažų prekybos centrų, atvažiuoja daug turistų, kurie, beje, yra girdėję apie B.F.M.Galdikas. "Žinoma, jei ne ji ir tas orangutanų draustinis, čia turistų būtų mažiau", – įsitikinęs Tomas.

Savanoriams pasisekė, kad jie dalyvavo B.F.M.Galdikas ir jos antro vyro, septyneriais metais už ją jaunesnio Pako Bohapo (jo senelis buvo paskutinis dajakų genties karalius), vestuvių jubiliejinės sukakties šventėje.

B.F.M.Galdikas su šiuo vyru yra susilaukusi sūnaus ir dukters. Abu sūnūs (vienas – iš pirmos jos santuokos) ir duktė studijavo JAV, pasirinko kitokias nei mama specialybes.

Vestuvių sukakties šventėje dalyvavo gal tūkstantis Pangkalan Bun miestelio ir aplinkinių kaimų gyventojų, kurie tris dienas dainavo, atliko ritualinius šokius, vaišinosi savo atsineštomis vaišėmis. Ta margaspalvė minia su savo papročiais paliko didžiulį įspūdį visiems savanoriams ir akivaizdžiai parodė, kaip čia gerbiama ir mylima lietuvė B.F.M.Galdikas.

Miškuose – 40 metų

* B.F.M.Galdikas gimė 1946 m. Vokietijoje, studijavo Kanados ir JAV universitetuose. 1971 m. mokslininkė atvyko į Borneo salą tirti paskutinią likusią šioje žemėje didžiąją žmogbeždžionę – orangutaną. B.F.M.Galdikas ir dar dvi mokslininkes ne tik vietiniai vadino Leakey angelų vardu.

* Indonezijos atogrąžų miškuose B.F.M.Galdikas praleido beveik 40 savo gyvenimo metų. Per tą laiką orangutanai beveik išnyko dėl brakonierių, kurie gaudydavo juos ir pardavinėjo žmonėms, zoologijos sodams ir laboratorijoms. 1990 m. mokslininkė padėjo atgauti ir sugrąžinti į tėvynę šešis orangutanų jauniklius, kurie buvo kontrabandos būdu išvežti iš Borneo. Bendradarbiaudama su vyriausybėmis, ji padėjo gauti reikiamus leidimus sugrąžinti šiuos šešis orangutagų jauniklius. Jie išgarsėjo kaip Bankoko šešetukas.

* B.F.M.Galdikas tikslas tapo – ne tik išgelbėti orangutanus, bet ir išsaugoti aplinką, kurioje jie gyvena. Iki dabar B.F.M.Galdikas dalyvauja daugelyje didelių projektų dėl orangutanų ir jų aplinkos gerovės. Ji išsaugojo Leakey stovyklą, kurioje gyvendama atliko mokslinius tyrimus.

* Ji daug dirba nykstančio Borneo miško atkūrimo srityje. B.F.M.Galdikas rūpinasi našlaičių orangutagų globos centru Borneo saloje. Svarbiausia, ji šviečia ir informuoja žmones apie raudonųjų žmogbeždžionių svarbą, perteikia savo žinias mokslininkų bendruomenėms.

* B.F.M.Galdikas papildė pasaulio mokslo bendruomenę vertinga informacija apie Indonezijos biologinę įvairovę, atogrąžų miškų tyrimus, atkreipė dėmesį į sparčiai nykstančius ir naikinamus orangutanus ir į tai, kad 97–98 proc. jų genetinės medžiagos yra tokia pat kaip mūsų. Tad neatsitiktinai indoneziečiai orangutanus vadina miško žmonėmis.

* 2008 m. įkurtas tarptautinis Birutės Galdikas gamtosaugos labdaros ir paramos fondas, kurio vienas iš veiklos tikslų – fiziniams ir juridiniams asmenims teikti įvairią pagalbą mokslo, kultūros, švietimo, aplinkos apsaugos ir kitose visuomenei naudingose srityse.

Parengta pagal birutegaldikas.lt ir kt.