Trise miegamajame, neskaičiuojant šeimininkės

Trise miegamajame, neskaičiuojant šeimininkės

Būna istorijų, kuriose veikia tik du personažai – vyras ir moteris. Tai – meilės istorijos. Tačiau yra ir kitokių variantų. Daugelis net negalime įsivaizduoti, kad įmanoma išvengti sunkumų renkantis idealų mylimąjį. Galbūt sunkoka įsivaizduoti, jog viena moteris, įsiklausydama į savo jausmus ir nuotaikas, sujungtų save ir du vyrus į vieną draugišką “švedišką šeimą”. O jeigu tos moters vyras sumano papildyti šeimą dar viena moterimi, pasitenkinimo būna dar daugiau. Bet ar tai meilė, ar tik išradingas seksas?

Pastaruoju metu, stebint naujoviškų idėjų ir praktikos srautą, susidaro įspūdis, jog netradicinius santykius pasirengę išbandyti jau ne pavieniai keistuoliai, bet įspūdingas procentas gyventojų.

Kas slypi už noro pakeisti, paįvairinti ar papildyti, regis, visomis prasmėmis intymius santykius? Ką gali duoti svetingumas, vaišingumas ir kitoks “sielos dosnumas”, jeigu veiksmas vyks ne svetainėje, bet miegamajame?..

Neseniai man papasakojo tokią istoriją. Loreta iš savo pažįstamo gavo neįprastą laišką. “Mes su Ina (žmona) nutarėme paįvairinti savo seksualinius santykius. Susipažinome su pora. Vyras (Marius) – super, Inai labai patiko. Mergina – šiaip sau, nieko ypatinga. Pasėdėjome su jais kavinėje, paplepėjome. Susitarėme, jog kitą kartą jie ateis į mūsų namus. Tačiau per tą laiką jie susipyko ir išsiskyrė. Dabar mes ieškome merginos, kad galėtume susitikinėti keturiese. Taigi ir siūlau tau. Higieną ir padorumą garantuoju, šiuo atveju dėl Mariaus esu tikras, tai buvo pagrindinė sąlyga mums susipažįstant. Žadame patogiai atvežti ir parvežti, - garantojame konfidencialumą, visišką saugumą – mes tikrai žinome, jog esame sveiki, visada naudojame prezervatyvus. Manau, kad jeigu sutiksi, bus labai gerai. Jau turime tokių santykių patirties, žinome, ką daryti, kad visiems būtų jauku ir patogu. Marius taip pat turi malonios patirties. Jeigu kyla klausimų, esu pasirengęs išsamiai į juos atsakyti. Tikiuosi sulaukti teigiamo atsakymo.”

Perskaičiusi nedviprasmišką laišką, Loreta ėmė juoktis. Padoriai merginai anksčiau siūlė tuoktis, dabar – kvietė dalyvauti orgijoje. Tačiau kažkas šiame laiške ją nustebino ir net suintrigavo. Pirma, ramus, beveik dalykiškas pasiūlymo tonas. Jokio koketavimo – nėra prie ko prikibti, kad būtų galima su įžeistos nekaltybės jausmu (tu? man?! tai?!?..) piktai atsisakyti. Antra, ji niekaip negalėjo suprasti, kam jiems – jauniems sutuoktiniams – reikia įvairovės su menkai pažįstama mergina ir nepažįstamu vyriškiu? Nejau nebėra meilės paslapties? Nejaugi harmoningiems artimų žmonių santykiams reikia svetimų? O gal tai savotiška neištikimybės profilaktika? Užuot vienareikšmiškai atsakiusi “ne”, Loreta susimąstė. Galbūt gyvenimas jai siūlo šią pamoką, kad ji išmoktų kai ko svarbaus? Prieš priimdama sprendimą, nutarė paklausinėti pažįstamų, ar šie turi tokios patirties.

Atsakymai buvo netikėti: “Man pasitaikė panaši situacija, - pasakojo Rima. – Vyras, kurį pamilau, buvo vedęs. Standartinė situacija, Tačiau jis rado netradicinę išeitį: pasiūlė man įsijungti į jų šeimos seksualinį gyvenimą. Buvau dėl jo pametusi galvą, todėl su viskuo sutikau. Taip keistai bendravome pusantrų metų. Man atrodė, kad tai teikė malonumą vien jam, o žmona sutiko su tokiais santykiais tik bijodama prarasti vyrą. Kai beprotiškas įsimylėjimas praėjo, lioviausi su jais susitikinėti. Kartais paskambiname vienas kitam: neseniai jis išsiskyrė su žmona, dabar gyvena su jauna mergina, su kuria jokiu būdu nerengs panašių eksperimentų”.

“Jaunystėje porą kartų bandžiau. Tai buvo ta reta būsena, kai keletas žmonių mylėjosi ne galva – kaip dažniausiai būna, - bet visa save esybe. Įsikūnijo hipių svajonė: “make love” visada ir visur. Visi patenkinti. Tačiau nereikia pamiršti apsaugos: toks seksas – pats nesaugiausias”, - taip mąsto 43 metų Povilas.

“Manau, kad gyvenime reikia viską išbandyti. Grupiniai santykiai – gera treniruotė: sutramdomas net labiausiai užsispyrusiųjų išdidumas. Įsivaizduokite: žmogus supranta, kad nėra unikalus, jį galima pakeisti. Ir mokosi mylėti tokiomis sąlygomis. Pradeda sąveikauti tokioje, hm, neįprastoje situacijoje. Tiesa, jeigu kuris nors partneris ką nors myli, - tikriausiai išryškės pavydas, egoizmas ir nuoskaudos. Nemanau, kad tai tinka susituokusioms poroms. Santuokos retai išlaiko tokius eksperimentus. Bičiuliams – galbūt, mylintiems – vargu”, - tokie 25 metų Kristinos įspūdžiai.

“Visa tai – paikystės, dėl siaučiančių hormonų klaidžiojančios nesustiprėjusiuose protuose. Nuo kitų sutvėrimų žmogus skiriasi tuo, kad gali suvokti ir būti atsakingas. Seksas – meditacija, per kurią žmogus priartėja prie suvokimo. Tai – pasitikėjimo ir dovanojimo aktas. Tai – intymus Meilės aktas. Kaip jame gali dalyvauti pašaliniai žmonės? Kuris dalyvis pasirengęs atsakyti už kiekvieną savo partnerį? O jeigu to nėra, tai ne tik amoralu, bet ir nedora...”, - mano 32 metų Vladas.

Kiek žmonių – tiek nuomonių. Vienos kartos moralę pakeičia kitos kartos moralė. Kitos vertybės ir nuotykiai. Naujas normos pojūtis. Homoseksualios poros seniai nieko nebestebina, tai kodėl poligaminiai santykiai atrodo šiek tiek... neįprasti? Gal todėl, kad mylinčiųjų seksualiniai santykiai vis dar uždari pašalinių žvilgsniams? O gal todėl, jog atviras seksas diskredituoja pačią meilės esmę?..

Taip mąstydama, Loreta nutarė iš pradžių su jais susitikti. O vėliau – kaip intuicija pasakys. Susitikimas vyko sutuoktinių namuose, romantiškai skambant tyliai muzikai, mirgant žvakėms ir skambant taurėms. Jos pažįstamas buvo pernelyg linksmas, matyt, vis dėlto nervinosi. Ina buvo labai dėmesinga Loretai. Marius – neaukštas tamsiaplaukis su kino herojaus užmojais, pasakojantis linksmas istorijas iš savo intymios biografijos. Vakaras labiau panėšėjo į abiturientų susitikimą, negu į iš anksto suplanuotą šeimyninį komunalinį seksą. Nors ir tradiciniai romantiški vakarai visada turi preliudiją. Išgėrė už tarpusavio supratimą. Už malonią kompaniją. Už naujus horizontus. Atsipalaidavo. Loretą jau pradėjo apimti malonus vienybės jausmas, ji norėjo dovanoti šilumą ir pati ją patirti. Nesvarbu, ką šie žmonės reiškė jos gyvenime; nesvarbu, ar ji ką reiškė... Atsipalaidavusi ji ketino atsidurti kitoje erdvėje, kur vietoje jausmų yra tik pojūčiai... Ji nuplaukė, užmerkusi akis ir pamiršusi drovumą...

...Tarsi iš toli pasigirdo vaiko verksmas. Keletą sekundžių Loreta negalėjo suprasti, kas tai. Paskui nuėjo į gretimą kambarį. Ten lovelėje gulėjo verkiantis vaikas. Dukrelė, prisiminė Loreta, pernai jiems gimė dukra. Lauktas kūdikis. Ji paėmė mergaitę ant rankų; mažylė pradėjo rimti. Staiga Loreta išvydo pasaulį šios mažos būtybės akimis.

Mama ir tėtis, pamiršę, jog į šį pasaulį atėjo mylėti. Nesugebėję suprasti, kad jie vienas kitam – nežinoma visata, kurios paslaptis galima tirti visą gyvenimą, o ne dalinti save paviršutiniškiems susitikimams. Nepastebėję, kad, bijodami vienas kitam įkyrėti, jie griauna artumą. Nes “artumas kitam žmogui atvirkščiai proporcingas kitų žmonių skaičiui mūsų gyvenime”. Nematantys, kad įvairovės paieškos – tik bėgimas nuo tuštumos.

Nuobodžiaujantis lovelasas, nemokantis iš tikrųjų mylėti. Keista mergina, gyvenimo prasmės ieškanti nesibaigiančiuose eksperimentuose...

Nugara nubėgo nemalonus šaltukas. Ne tai, - tarė jos vidinis balsas. Atsiprašiusi Loreta palinkėjo malonaus vakaro ir uždarė duris. Ji ėjo pliaupiant lietui ir mąstė, kad abejingumas gali turėti įvairiausių kaukių. Tačiau pati baisiausia – ta, kuri iš šalies primena meilę...