Atlikėja neslėpė, kad muzika jos gyvenime visada buvo daugiau nei profesija – tai tapo jos būties dalimi, lydinčia jau keturiasdešimt metų.
„Aš dainuoju jau 40 metų scenoje. Man tai yra tikras įrodymas man pačiai, kad man tai patinka. Tai yra mano, nes didesnę dalį savo gyvenimo dainuoju negu nedainuoju. Aš tik 15 metų nedainavau, o 40 dainuoju“, – sakė A. Pilypaitė.
Nuo „Sekmadienio“ iki solinės karjeros
Jos muzikinis kelias prasidėjo Mažeikiuose, grupėje „Sekmadienis“, o būtent šiemet sukanka beveik keturi dešimtmečiai nuo pirmųjų pasirodymų didžiosiose scenose. 1986-aisiais, būdama vos penkiolikos, Asta jau koncertavo Vilniaus Sporto rūmuose, dalyvavo konkurse „Vilniaus bokštai“, kuris iki šiol išliko ryškiu prisiminimu.
„Pamenu, Vilniaus Sporto rūmuose vykusiame „Vilniaus bokštai“ konkurse gavau „Jauniausios atlikėjos“ apdovanojimą. Man tada buvo 15 metų. Puikiai atsimenu ir tą taurę su užrašu „Vilniaus bokštai 86“, tik gaila, jos nebėra – sudaužė“, – prisiminė atlikėja.
Nors šiandien Asta scenoje atrodo tvirta ir savimi pasitikinti, ji atvira – jaunystėje tokia nebuvo. Kuklumas ir abejonės lydėjo ilgą laiką, tačiau stiprus muzikinis pagrindas ir aplinka padėjo užaugti ir sustiprėti.
„Aš tikrai nebuvau drąsuolė, nebuvau užtikrinta savimi, bet turėjau labai gerą pradžiamokslį – grupę „Sekmadienis“. Aš iš tiesų užaugau toje grupėje, o po kiek laiko tvirta koja pradėjau savo solinę karjerą“, – pasakojo A. Pilypaitė.
Brandos metai ir drąsa naujiems projektams
Dar vienas svarbus šių metų jubiliejus – 1996 metais pasirodęs pirmasis jos solinis albumas. Taigi šiemet susidėlioja trys reikšmingi atskaitos taškai, kurie ne tik primena nueitą kelią, bet ir skatina užtikrintai priimti naujus sprendimus. Asta pripažino, kad pastaruoju metu jos gyvenime atsirado daugiau drąsos ir mažiau dvejonių.
„Ilgą laiką aš kažkur vis kažko atsisakydavau, galvodavau, kad gal nesugebėsiu, gal ne man. Dabar, nuo užpraeitų metų, aš labai džiaugiuosi, kad visiškai be jokių svarstymų pradedu sutikti su įvairiais projektais“, – sakė ji.
Vienas ryškiausių dabartinių projektų – koncertinė programa su Pauliumi Bagdanavičiumi ir Giedriumi Gustu, kurioje skamba Dalios Teišerskytės poezija. Tai Astai neįprastas repertuaras, tačiau būtent jis atvėrė duris į naują publiką ir kitokį jos matymą.
„Tai labai praturtina, nes ateina kita publika, žmonės, kurie mėgsta kitokią muziką. Po koncertų labai dažnai girdžiu: „Visai kitaip Jus pamatėme“, – dalijosi atlikėja.
Scenoje – netikėti vaidmenys ir kūrybiniai iššūkiai
Dar vienas netikėtas, bet itin šiltai priimtas žingsnis – dalyvavimas Reditos Dominaitytės režisuotame interaktyviame spektaklyje „Meno pauzė“, kuriame Asta tampa finaliniu akcentu.
„Aš ten esu kaip vyšnia ant torto – spektaklio pabaigoje pasirodau ir sudainuoju titulinę dainą. <...> Žmonės labai nustemba, bet priėmimas būna labai gražus“, – pasakojo ji.
Savo 55-ąjį gimtadienį Asta paminėjo neįprastai – ne triukšmingame vakarėlyje, o kūryboje. Kartu su bičiulėmis Jūrate Miliauskaite, Gintare Karaliūnaite ir Lina Andriejauskaite ji buvo įrašiusi bendrą dainą „Širdis“, gimusią iš draugystės ir noro muzikuoti kartu. Gimimo dieną Asta su kolegėmis šią dainą pristatinėjo – dalyvavo filmavimuose, lankėsi radijo ir televizijos laidose, laiką leido studijose, o visas gimtadienio laikotarpis jai virto intensyviu kūrybiniu etapu.
„Aš nusprendžiau, kad aš švęsiu ištisus metus. Man visus metus bus 55-eri, tai kodėl gi nešvęsti gimtadienio ištisus metus?“ – šypsojosi atlikėja.
Kasdienė rutina – vidinės pusiausvyros šaltinis
Šiandien Asta pripažįsta, kad svarbią vietą jos gyvenime užima ne tik scena, bet ir pastovi kasdienė rutina, kuri padeda išlaikyti vidinę pusiausvyrą. Būtent šie, iš pirmo žvilgsnio paprasti dalykai, tapo jos energijos ir geros savijautos pagrindu.
Moteris pasakojo jau ne vienerius metus gyvenanti nusistovėjusiu ritmu, kuriame svarbi vieta tenka judesiui ir disciplinai.
„Gyvenu muzikiniu ritmu. Mane įkvepia muzika, mano rutina, kuri yra tokia nusistovėjusi ir man miela. Jau maždaug penkerius metus turiu rutiną – rytinę jogą ir vakarinius šokius. Aš ir pagal save jaučiu, ir matau pagal žmones aplinkoje, kad tie, kurie neatranda mėgstamos veiklos, kažkaip gyvena liūdniau. Aš džiaugiuosi, kad mano gyvenime šitie dalykai atsirado ir yra pastovūs. <...> Būna, kad patingi, bet niekada nenusiviliu, jeigu ir per prievartą nueinu pasportuoti – tai labai pakelia ūpą ir norą aktyviai gyventi“, – pasakojo A. Pilypaitė.
Palinkėjimas sau ir jubiliejiniai koncertai
Kalbėdama apie ateinančius metus, Asta akcentavo ne tik kūrybinius planus, bet ir asmeninius prioritetus. Intensyvus koncertinis ir pedagoginis darbas, nuolatinis judėjimas ir projektai reikalauja vidinės pusiausvyros, todėl atlikėja vis dažniau sau primena apie paprastus, bet esminius dalykus.
Paklausta, ko sau palinkėtų, Asta atsakė atvirai: „Aš palinkėčiau labai elementariai – sveikatos, nes jeigu kažkas nutinka, tada tikrai labai sudėtingai su norais pasidaro. Taip pat daug muzikinių naujienų mano gyvenime, nes šiemet, atrodo, labai stipriai yra atidarytas kažkoks kanalas muzikai. Labai noriu muzikinių sėkmių. Dar linkiu sau atsipalaidavimo, lengvesnio požiūrio į kažkokias problemas. Ir ramybės – rasti laiko sau, kad ramiai susirinkčiau save, nes išsibarstyti aš tikrai turiu kur.“
Šiemet pagrindiniu Astos kūrybinės veiklos akcentu taps jubiliejiniai koncertai, kuriems ji ruošiasi rudenį.
Artimiausi susitikimai su klausytojais jau numatyti:
-
kovo 5 d. – Akmenėje
-
balandžio 10 d. – Subačiuje
-
spalio 28 d. – Jurbarke
-
spalio 30 d. – Raseiniuose
Šie metai atlikėjai tapo ne tik trijų jubiliejų laiku, bet ir prasmingu etapu, kai sukaupta patirtis, drąsa ir aiškus žinojimas, ko nori, leidžia muziką kurti ramiau, sąmoningiau ir dar artimiau savo klausytojams.
(be temos)