Tauriųjų elnių į Kalėdų Senelio roges nepakinkysi

Atgaiva širdžiai ir akims

Išskirtinį ūkį Širvintų rajone puoselėja Rima Janužytė ir Remigijus Garška. Šeima augina tauriuosius elnius. Prieš dvejus metus nusipirko 20 elnių patelių su 18 elniukų ir patiną Rudolfą, o dabar jau augintinių šeimyna gerokai gausesnė – jų čia apie 70.

Ūkio pavadinimą "Elnių SPA" padiktavo aplinka. "Vieną kartą tiesiog žiūrėdami į tuos elnius ir jų buvimą gamtoje natūraliomis sąlygomis, matydami, kaip jie iš kūdros patenkinti pareina, kažkaip pagalvojome, kad jiems čia tikrai gerai, lyg SPA, tai ir pavadinome "Elnių SPA", – sako R.Janužytė.

Kai atsivežėme, kokį pusmetį mes jų ir patys nematydavome, pripildavome pašaro, ateiname – pašaras suėstas, vadinasi, kažkur yra…

Deja, sugriežtinus karantiną, čia nebevyksta nei susitikimai su Kalėdų Seneliu, nei ekskursijos. Tačiau galima atvykti pavienėms šeimoms ir be jokio kontakto su žmonėmis tiesiog pasimėgauti elnių draugija, palikti auką aukų dėžutėje. Galima atsivežti sodo, daržo gėrybių – viskas tinka, gal tik bulvės elniams nelabai prie širdies. Labai mėgsta morkas, obuolius. Tiesa, vežtis gėrybių nebūtina – ūkio šeimininkai apsirūpina, kad atvykusieji prie aptvaro visada rastų kuo pamaitinti elniukus.

Dabar ūkio lankytojai gyvūnus jau gali šerti tiesiog iš rankų, tačiau, kol šeimininkai prisipratino elnius, reikėjo daug laiko.

"Kai atsivežėme, kokį pusmetį mes jų ir patys nematydavome, pripildavome pašaro, ateiname – pašaras suėstas, vadinasi, kažkur yra… Kartais juos miške vaikštinėjančius iš tolo pamatydavome. Po pusmečio arčiau žmonių atėjo vyriausioji patelė. Kad kai kurie kiti pradėtų ėsti iš rankų, reikėjo poros metų meilės, dėmesio, negąsdinti jų", – pasakoja R.Janužytė.

Žmonės, žiūrėdami į gyvūnus, patiria savotišką dvasinį SPA – į juos žiūrint apima teigiamos, pakilios emocijos.

Elniai tikrai taurieji

Rima tvirtina, kad elnius auginti nusprendė Remigijus, todėl jai neliko nieko kito, kaip tik pritarti. Sprendimas nenuvylė ūkio šeimininkų, nes augintiniai turi geras sąlygas, o ir lankytojai džiaugiasi viešnage.

"Taurieji elniai yra tikrai taurieji, – pasakoja elnių augintoja. – Net tie, kurie tapo "rankinukais", – valgo iš rankų, nors tokių yra labai nedaug, gal dešimt, – labai išdidūs. Kartą žmogus bandė paerzinti duodamas kažką, o paskui patraukdamas. Elniai išdidžiai apsisuko ir nuėjo. Turi jie orumo, jų nepaerzinsi, nepaglostyti kaip kokio šuns ar katino, nepatinka jiems tas meilumas. Iš esmės tai vis tiek yra laukinis gyvūnas, kuris turi savo grakštumo, išdidumo."

Išskirtiniai: taurieji elniai iš tiesų taurūs, orūs, išdidūs – į juos gera žiūrėti ir jais gėrėtis. Ritos Mišeikytės nuotr.

Tauriųjų elnių bandoje visada yra vienas vadas – pats stipriausias elnias, kuris savo statusą įrodo ir ragais, ir dydžiu, ir tuo, kad konkurentai prieš jį nieko negali padaryti. Šioje bandoje toks yra Rudolfas. Poravimosi metu tik jis vienintelis turi teisę poruotis, nebent kuris nors mestų jam pirštinę ir įveiktų. Bet kol kas bandoje tokių nėra, nes visi kiti patinai dar jauni. Elnių augintojai teigia pastebintys, kaip Rudolfas išleidžia specifinį garsą ir visa banda galvas nuleidę eina iš paskos. Tiesa, išskyrus vyriausiąją patelę, kuri kartais demonstratyviai net nusisuka. Tad galima sakyti, kad Rudolfas visiems, išskyrus vieną patelę, vadovauja.

Taurieji pakeisti šiaurės elnius galėtų nebent pozuodami rogių fone – į juos galima tik žiūrėti ir jais gėrėtis.

Tačiau, kai kažkada bandą užpuolė vilkai, Rudolfas slėpėsi, o bandą gynė patelės. "Taip jau yra elnių populiacijoje – patinas turi išlikti saugus, sveikas, kad galėtų vadovauti bandai, – sako R.Janužytė. – Čia kaip tame anekdote, kur vyras gulėdamas ant sofos sako: "O kas, jeigu karas, o aš pavargęs?" Tai ir Rudolfas saugosi, nes jeigu jis žus, tai banda be vadovo bus pasimetusi. Todėl į kovą už visą bandą stoja stipriausios, drąsiausios patelės – gina ir mažylius, ir patį Rudolfą."

Ragus keičia kasmet

Dar vienas ūkio išskirtinumas – tai, kad augintiniai netaps patiekalu ant kieno nors stalo. Šeimininkai planuoja veisiamus elnius ateityje parduoti, o pačius gražiausius pasilikti ūkyje iki pat jų gyvenimo pabaigos. Taip pat tikisi, kad ateityje papildomų pajamų turės pardavę elnių ragus.

Tauriųjų elnių patelės, priešingai nei šiaurinių, ragų neturi – šiaurinių ir patelės, ir patinai yra su ragais. Taurieji elniai ragus dažniausiai numeta vasario–kovo mėnesiais ir, kad ir kaip būtų keista, daro tai kasmet.

Kaip pasakojo R.Jatužytė, kai elniams išauga ragai, jie iš pradžių būna su kailiuku, vadinami pantais. Vėliau elniai tą kailiuką nusitrina į medžius. Ragai skiriasi, priklausomai nuo elnių amžiaus. Jeigu yra pirmieji ragai, jie vadinami ylaragiais, nes tiesūs kaip ylos. Antri ragai jau būna šakoti, didesni, storesni. Nuo 10 metų prasideda senėjimas ir elnio ragai vėl nyksta.

"Elnias jaučiasi su ragais net ir būdamas be ragų, – sako pašnekovė. – Kai mes atsivežėme Rudolfą, jo ragai buvo nupjauti – taip daroma, kad transportavimas būtų saugesnis, kad nesusižalotų, nenusilaužtų. Tačiau iš transportavimo automobilio Rudolfas išlipo akivaizdžiai saugodamas ragus, kurių nebuvo."

Dilemos išspręsti nepadės

Tad pasidomėjome, gal mūsų lietuviškasis Rudolfas galėtų pagelbėti Kalėdų Seneliui, mat paaiškėjo, kad Šiaurės ašigalyje yra šiokių tokių neatitikimų. Kalėdų Senelio elnių vardai yra vyriški, tačiau pagal tai, kaip jie vaizduojami visuose paveikslėliuose, tai turėtų būti patelės.

Gamtoje šiaurinių elnių patinai ragus nusimeta poravimosi sezonui baigiantis, gruodžio pradžioje. Visą žiemą jų nenusimeta tik šiaurinių elnių patelės. Kadangi Kalėdų Senelis aplink pasaulį su dovanomis keliauja gruodžio pabaigoje, o visi jo elniai vaizduojami su ragais, galima daryti išvadą, kad jo roges traukia patelės.

"Mūsų Rudolfas – šioks toks apsišaukėlis, – juokiasi Rima. – Jis išdidus, tvirtas, dideliais ragais, bet į roges tai jo tikrai niekas neįkinkytų. Taurieji elniai nepasiduoda tokiems sumanymams. Šiauriniai elniai šimtmečius su žmogumi gyvena, jiems genetiškai užkoduota nebėgti nuo žmogaus, tad jie lengvai pasiduoda kinkomi. Taurieji pakeisti šiaurės elnius galėtų nebent pozuodami rogių fone – į juos galima tik žiūrėti ir jais gėrėtis."