Žinomas tapytojas Linas Cicėnas į savo parodą Vilniaus Pilies gatvės galerijoje meno gerbėjus kviečia didžiuliu plakatu, kuriame pavaizdavo krištolinius gotikinius skliautus ir deformuotą varpinę. "Architektūrą paverčiau gyvu padaru – nosimi", – šmaikštavo tapytojas.

Paveiksle Lietuva – jau mirusi

Šįkart dailininkas pažėrė visą puokštę intrigų. Įkvėpimo, idėjų, temų, filosofinio užtaiso ir formos paieškos ekstravagantiškąjį L.Cicėną mintimis vedžioja po visą pasaulį ir įvairius laikotarpius. Gal dėl to savo paveikslus jis pavadino angliškais ir prancūziškais pavadinimais? Daugelis reiškinių L.Cicėnui sukelia keistų ir neįprastų asociacijų, kurias, įkūnytas paveiksluose, autorius mėgsta poetiškai komentuoti.

Pavyzdžiui, ilga cirko Pinokio nosis jam primena nepriklausomybės siekį, bitės geluonį, kai ši saugo avilį, "Concordo" skrydį į debesis.

"Kaip iš fokusininko rankovės išlenda (arba dingsta) kortos, balandžiai, triušiai, taip mano paveiksle išlenda krištolinė Katedros varpinė, tiktai deformuota – pasukta 45 laipsnių kampu", – apie pamėgtą formą pasakojo dailininkas.

Kelerius metus jis tapo tą smailią formą – esą, ji "veža", ji jam graži. L.Cicėnas net priklauso vadinamiesiems industriniams pinokiams.

Parodoje šios formos pavyzdžių netrūksta. Cirko pinokio nosimi dailininkas "apdovanojo" net garsųjį klasiką Williamą Shakespeare'ą. Jo portretas kaukolių fone įspūdingas, tačiau tragiko nosis – dar įspūdingesnė. Esą, tai rašytojo plunksna, kuria jis rašė savo šedevrus. Kita vertus, tai – tik medinis grimas.

Kaukoles W.Shakespeare'o portrete jis, esą nutapęs todėl, kad Lietuva – pusiau mirusi.

"Kai Stasys Lozoraitis išėjo, Lietuva mirusi. Tokia mano pozicija, kodėl tapiau W.Shakespeare'ą kaukolių fone ir su medine nosimi. Kiekvienas lietuvis turi ieškoti atsakymo, kodėl taip nutiko. Juk žinome, kokie lietuviai gali būti broliai ir kaimynai. Bet visas tas amžinas temas Williamas seniai aprašė", – dėstė L.Cicėnas.

Pastoti galima ir nuo vyno

Vienas pirmojoje salėje esantis paveikslas kurtas mirus Luciano Pavarotti. Kitas kalba apie popiežiaus paiešką. Froidiškas motyvas akivaizdus paveiksle "Madona vonioje". Esą, iki kokio amžiaus berniukas – iki 5-erių, ar iki 8-erių metų – gali maudytis vonioje drauge su motina?

Filosofinis L.Cicėno užtaisas – beribis, tai byloja paveikslas "Pastojusi nuo vyno". "Ji kitą dieną išsiblaivo ir nieko neatsimena, – komentavo autorius. – Vynas – mano paveikslų metafora. Jis skirtas mėgautis ir padėti žmonėms bendrauti."

Žiūrėdamas paveikslą "Neliesk mano damos, neliesk" susigriebi, kad jo kompozicija kažkur matyta. L.Cicėnas neslepia, kad "remiksavo" Pablą Picasso, o šis – patį Mikelandželą. L.Cicėno paveikslo herojus, pamilęs kitą moterį, – vargšas, visas jo nekilnojamasis turtas – motociklas. Rokeriškas motyvas amžinojoje temoje nuskamba labai šiuolaikiškai.

Iššūkis italų angelams

L.Cicėno angelas – tiesiog sodriai vyšninis, apsivilkęs iškilmingu ir tokiu dideliu drabužiu, kad tiesiog gali iškristi iš paveikslo rėmų. Užsimerkusio angelo rankos – kaip Aušros vartų madonos, nerodo jokių apreiškimo ženklų. Tarp italų meistrų nutapytų angelų jis būtų lyg balta varna. "O gal mano angelas pirma apsilankė Japonijoje ir, prieš atvažiuodamas į Lietuvą, tapo raudonas?" – juokavo L.Cicėnas.

"Miesčionims aš nepataikauju – netapau gražių ornamentuotų moterų. Miesčionis parodoje gali būti šokiruotas. Taip pat ir lietuvis, kuris namie žada pasikabinti ala gražų paveikslą. Paroda gali patikti tik tam žmogui, kuris žino, kas yra meninis skonis, kas apskritai yra skonis. Daugmaž į tą pusę", – dėstė autorius.