Talentinga kūrėja senienas paverčia interjero puošmenomis

Manote, kad atitarnavusį ar tiesiog pabodusį baldą telieka išmesti? Antrinio dizaino dirbtuvių įkūrėja Roberta Gabalaitė jums paprieštarautų. Daugelio šiukšlėmis laikomi daiktai jos rankose atgimsta naujam gyvenimui. "Esame įpratę nuolat pirkti naujus daiktus. Tačiau, pasitelkus fantaziją, nuostabiais interjero akcentais gali tapti netgi išmestos padangos ar dėžės", – sako ji.

Tvarus unikalumas

Savo hobį darbu R.Gabalaitė pavertė neseniai. Iki tol ji devynerius metus dirbo turizmo srityje. Organizuoti keliones Robertai patiko, bet nenorėjo visą gyvenimą vien tuo užsiimti.

Kadangi tvarus vartojimas R.Gabalaitei visada buvo svarbus, nuojauta pakuždėjo, kur link toliau reikėtų sukti. Taip gimė dirbtuvės "CooCoo". Ar nebuvo baisu palikti saugią darbo vietą ir išeiti į nežinią?

"Galbūt iš šalies atrodo, kad žengiau drąsų žingsnį, tačiau aš vertinu tai tiesiog kaip darbo pakeitimą. Niekada sau neleidau dirbti to, kas jau atsibodę ir nebedžiugina. Tad natūraliai pribrendau pokyčiams, – pasakoja Roberta. – Gera žinoti, kad savo veikla prisidedu prie mūsų planetos gerovės, tai skatina judėti pirmyn. Žinoma, pačioje pradžioje būta nežinios ir bandymų save atrasti. Tačiau nespaudžiau savęs į rėmus, tiesiog dariau tai, kas teikia džiaugsmą."

Roberta pasakoja, kad nuo vaikystės mėgo unikalius, vienetinius daiktus. Drabužius ji mieliau siūdavo pati, o ne pirkdavo parduotuvėje. "Nežinau, iš kur manyje tas originalumo siekis. Niekada nenorėjau būti kaip visi – naujausias tendencijas atitinkantys daiktai, esantys kiekvieno namuose, manęs nedomino, – prisipažįsta pašnekovė. – Vėliau supratau, kiek daug mes vartojame. Tad šiandien stengiuosi pirkti tik tai, ko tikrai reikia. Visa kita sutaisau, atnaujinu, arba pasigaminu."

Aukso viduriuko paieškos

Vėliau supratau, kiek daug mes vartojame. Tad šiandien stengiuosi pirkti tik tai, ko tikrai reikia. Visa kita sutaisau, atnaujinu arba pasigaminu.

Išmokti naujo amato moterį paskatino ir dar viena priežastis. Įsirengdama butą ji įsitikino, kad, norint turėti unikalų baldą ar interjero detalę, reikia nemažai pinigų.

Dizainerių kūriniai brangūs, jų ne kiekvienas gali įsigyti. O visiems prieinami baldai masiškai tiražuojami, be to, jie dažniausiai atliepia tik naujausias interjero madas.

"Man norėjosi atrasti viduriuką: kaip turėti unikalų baldą, neišleidžiant kosminių sumų? Taip bemąstydama susidomėjau interjero detalių kūrimu iš atliekų. Pavyzdžiui, šiuo metu iš senų padangų gaminu pufus. Ši technika pastaraisiais metais labai populiari. Nebenaudojamas padangas galima paversti funkcionaliais ir gražiais namų akcentais, – tikina talentinga kūrėja. – Štai mano svetainėje stovi staliukas, pagamintas iš sukaltų ir nudažytų dėžių. Tai išties labai patogus ir mielas baldas. Mane be galo traukia kūryba iš nebereikalingų daiktų ir atliekų. Taip ne tik mažinamas vartojimas, bet ir sukuriami vienetiniai daiktai, kokių neturės niekas kitas."

Metamorfozės: dekoravus, nudažius seną baldą ar sužaidus su jo detalėmis galima gauti neatpažįstamą rezultatą.

Prikelia naujam gyvenimui

R.Gabalaitė ne tik kuria interjero detales iš atliekų, bet ir atnaujina senus, išvaizdą praradusius baldus. Ji stengiasi naudoti kuo daugiau antrinių žaliavų: reikiamų detalių neperka, paima iš kitų išardytų baldų.

Sugalvojusi idėją, norimo baldo Roberta ieško sendaikčių turguje arba interneto skelbimuose. Taip gimė spalvingais katinėliais išpiešta nuotaikinga spintelė. Buvęs apleistas, nykios rudos spalvos baldas šiandien džiugina kiekvieną į jį pažvelgusį.

"Ši spintelė puikiai reprezentuoja mano kūrybą ir filosofiją. Atnaujintas baldas gyvuos dar ne vienus metus, o kitu atveju būtų atsidūręs šiukšlių konteineryje. Katės ant spintelės atsirado, nes nuo vaikystės jos man buvo daug reiškiantys gyvūnai. Kurdama mėgstu naudoti kuo daugiau spalvų, ieškoti netradicinių formų", – pasakoja pašnekovė.

Į R.Gabalaitės dirbtuves žmonės atneša sudriskusius fotelius, prekinę išvaizdą praradusias spinteles ar atsibodusius kavos staliukus. Pasitelkusi fantaziją, Roberta juos paverčia spalvingomis, moderniomis ir vienetinėmis namų puošmenomis.

Pati kūrėja džiaugiasi, kad su kiekvienu projektu ji įgyja vis daugiau patirties. Niekur šio amato nesimokiusi R.Gabalaitė turėjo pati perprasti, kaip reikia dažyti, pjauti, gręžti, ir atlikti kitus darbus.

"Labai padeda informaciniai šaltiniai užsienio kanaluose. Galima lengvai susirinkti informaciją, kaip reikėtų baldus pervilkti, perdažyti. Įdomu tai, kad lietuviai savo turimomis žiniomis taip lengvai nesidalija, – atskleidžia ji. – Vis dėlto daugiausia patirties įgyju dirbdama. Pirmą kartą ko nors nežinau, o antrą – kur kas aiškiau. Žinoma, būna ir nepavykusių bandymų, tad darbą tenka taisyti, netgi perdaryti. Tačiau man įdomu, todėl noriai mokausi ir tobulėju."

Svarbiausia – emocinė vertė

Idėjų, kaip atnaujinti senas interjero detales, Robertai netrūksta. "Idėjos skrajoja visur, tereikia apsidairyti aplinkui. Įkvepia matyti vaizdiniai, sutikti žmonės, išgirsta muzika", – vardija talentinga moteris.

Tačiau R.Gabalaitė pripažįsta, kad kartais dėl bendrų idėjų nepavyksta susitarti su jos paslaugų prašančiais žmonėmis. Jei vizijos skiriasi, Roberta pasiūlo verčiau kreiptis į restauratorius ar kitus kolegas.

"Dažniausiai mane randa tokie baldai, kurie man yra įdomūs, o tada kyla puikių idėjų. Į mane besikreipiantys žmonės taip pat dažnai jau žino mano braižą, tad pavyksta rasti tinkamų sprendimų", – džiaugiasi pašnekovė.

R.Gabalaitės braižas – itin spalvingas. Atnaujinamiems baldams ji stengiasi suteikti naują dvasią ir nuotaiką, o svarbiausia – unikalumo.

"Man norisi, kad daiktas turėtų ne tik piniginę, bet ir emocinę vertę. Perdaryti daiktai, prie kurių yra prisilietusios žmogaus rankos, yra įdėta širdies ir kūrybos, ją visada turės. Nesvarbu, kaip jie bus įvertinti pinigais", – pastebi ji.

Roberta apgailestauja, kad visuomenėje vis dar gaji vartojimo kultūra. Naujas baldas labiau vertinamas nei senas. "Žinoma, šiandien įsigyti naują daiktą gana paprasta, o ir pasiūla didelė. O atnaujinti seną baldą kartais gali nemažai kainuoti. Tačiau tai yra žmogaus vertybių ir požiūrio klausimas, – įsitikinusi Roberta. – Kol tai nepasikeis, naujas daiktas visada bus svarbesnis už seną. Užsienyje žmonės namų atnaujinimą supranta jau kitaip – vieni su kitais mainosi turimais daiktais, taiso senus baldus."

Būna ir taip, kad žmonės įsigyja butą su senais baldais, ir viską pastato prie konteinerio. Pasidomėję jie sužinotų, kad šios interjero detalės labai vertingos.

Kita vertus, Lietuvoje pokyčiai taip pat jau matomi. Steigiasi vis daugiau forumų ir platformų, skirtų mainytis daiktais, lietuviai dažniau atsigręžia į vintažinius baldus, o stilingų drabužių ieško senelių ir tėvų spintose.

"Žinoma, žmonių, kuriems senas baldas yra šiukšlė, visada bus. Tačiau džiugu, kad nebebijoma įsigyti kieno nors panešiotą drabužį ar naudotą interjero detalę. Anksčiau buvo gajūs prietarai, kad su kitam žmogui priklausiusiu daiktu į namus gali atsinešti tam tikrą emociją. Bet šiandien visuomenė sąmoningėja", – šypsosi pašnekovė.

Įkvėpė: Robertos perkurtas stalas ir kėdės M.K.Čiurlionio grafikos motyvais.

Nauja karta – naujos vertybės

R.Gabalaitė pastebi, kad daug pokyčių atneša naujoji karta. Jaunų žmonių daiktų mainai ir tvarus vartojimas jau nebestebina. Vyresnė karta vis dar pernelyg stipriai vertina naujus daiktus.

"Galbūt toks požiūris liko iš sovietmečio? Juk anais laikais buvo sunku įsigyti ką nors naujo. O šiandien rinka užversta įvairiausiomis prekėmis. Tad greičiausiai vyresni žmonės nori išnaudoti galimybes, kurių neturėjo anksčiau, – svarsto pašnekovė. – Būna ir taip, kad žmonės įsigyja butą su senais baldais, ir viską pastato prie konteinerio. Pasidomėję jie sužinotų, kad šios interjero detalės labai vertingos. Pavyzdžiui, šiandien itin madingi vadinamieji vidurinio amžiaus baldai (1947–1957 m. laikotarpio). Tokie vintažiniai interjero akcentai parduodami didžiulėmis kainomis, net neatsižvelgiant į jų kokybę."

R.Gabalaitė tiki, kad tvaraus vartojimo mada ateis ir į Lietuvą, tik turi praeiti šiek tiek laiko. "Kai mokiausi mokykloje, niekas nekalbėjo tokiomis temomis kaip atnaujinimas ar žiedinė ekonomika. Net terminų nebuvo. O dabar jaunuoliai jau turi tokių žinių. Pati auginu mokyklinio amžiaus vaikus ir matau, kad tvarus požiūris integruotas į pamokas, vadovėlius. Kalbama apie rūšiavimą, kompostavimą, senų daiktų panaudojimą, – džiaugiasi ji. – Pati taip pat bandau šviesti žmones, jiems parodyti, kad galima tvariau vartoti, o turimų daiktų nebūtina išmesti. Juos galima perdaryti arba bent jau panaudoti tam tikras dalis. Pokyčiai kol kas vyksta lėtai, bet su nauja karta ateina ir naujos vertybės."



NAUJAUSI KOMENTARAI

Kolega

Kolega portretas
LABAI PATINKA Linkiu sekmes darbuose ir kuryboje
VISI KOMENTARAI 1

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

Galerijos

Daugiau straipsnių