Šiaurės Korėjoje kauniečiui apsikirpti nepavyko

Mitas, kad į Šiaurės Korėją patekti beveik neįmanoma. Tai itin sunku padaryti tik vienišiems keliautojams. 35 metų kaunietis Arūnas Gražulis į komunistinę šalį keliavo su turistine grupe iš Kinijos.

Monetos paieškos

"Net trumpam atsiskirti nuo grupės, ko nors savarankiškai ieškoti nusipirkti – nerekomenduotina", – į 2,5 mln. gyventojų turinčią Šiaurės Korėjos sostinę Pchenjaną, kurio oro uostas dydžiu priminė senąjį Kauno oro uosto terminalą, lietuvis skrido nacionalinės bendrovės "Air Koryo" dvejų metų senumo rusišku keleiviniu lėktuvu "Tu-204". Neseniai Šiaurės Korėjos gyvenhtojus dar skraidindavo septintojo dešimtmečio gamybos "Il-18".

Į Šiaurės Korėją iš Pekino per parą galima nuvykti ir traukiniu, tačiau pasirinkusieji šį ilgesnį ir įdomesnį kelionės būdą grįžtant tikrinami daugiau.

"Ypač peržiūrimi vaizdo įrašai ir fotokadrai", – vėliau A.Gražuliui prisipažino kiti keliautojai, taip pat vykę per kinų agentūrą, nors tokias keliones rengia ir britų, rusų atstovai.
Tiesa, sienų kirtimo antspaudus ir monetas kolekcionuojantis A.Gražulis korėjietišką antspaudą gavo ne asmens dokumente, bet turisto kortelėje.

Pasieniečiai nereagavo į 258 mm dydžio fotoaparato objektyvą, nors į Šiaurės Korėją oficialiai galima įsivežti fotoaparatus su ne didesniais kaip 150 mm objektyvais.

"Pas mus nėra monetų, tik banknotai. Be to, jums viskas įskaičiuota, pinigų neprireiks", – tikino viena iš dviejų gidžių, globojusių grupes, suskirstytas po penkiolika žmonių.
Ir tik vėliau, kelionės metu, po draugiškų derybų trumpai pabėgęs nuo grupės, lietuvis parduotuvėje sugebėjo gauti dovanų 2002 m. išleistą 1 vono monetą. O papildomai už ledus, alų, šunienos sriubą turistai mokėjo kinų juaniais, JAV doleriais arba eurais.

Grįžta su vakarietiškomis prekėmis

Visose pagrindinėse Šiaurės Korėjos miestų aikštėse ir sankryžose kabo "amžino prezidento" Kim Ir Seno ir "didžiojo vado" Kim Čen Iro portretai, stovi jų paminklai. Abiejų vadų portretai kabo ir metro, parduotuvėse, įstaigose. Kalbama, kad jie privalomi ir butuose.

Nusipelnę Šiaurės Korėjos gyventojai savo krūtines puošia vieno ar abiejų "amžinųjų" ženkliukais. Dabartinis šalies prezidentas Kim Jong Unas tokios garbės dar neužsitarnavo.

Į mauzoliejų, kur palaidoti "amžinieji", driekiasi eilės puošniai apsirengusių, savanoriškai čia besirikiuojančių žmonių.
"Propagandos įtaka. Bent jau gidės tiki vadų didybe ir imperializmo priešiškumu. Pasakojant apie "amžinojo vado" pasiekimus jaunesnės gidės akyse nuoširdžiai sublizgo ašaros", – pasakojo A.Gražulis.

Turistų grupę lydėjo ne tik dvi gidės (vyresnioji buvo atlaidesnė neklaužadoms užsieniečiams), bet ir kelionės akimirkas fiksavęs operatorius, po to pasiūlęs nusipirkti vaizdo įrašą už 40 eurų.

Lietuvis pastebėjo, kad iš Kinijos Šiaurės Korėjos gyventojai grįžta su dideliais vakarietiškais televizoriais, alkoholiu, cigaretėmis ir vilkintys itin kokybiškus drabužius, nors pagrindinė šalies ideologija juche (džiuče) tikina, kad Šiaurės Korėja gali viskuo apsirūpinti savarankiškai.

Šiaurės Korėjoje beveik nematyti užsieniečių. A.Gražulis matė tik kelias turistų grupes ir penkis tame pačiame viešbutyje gyvenusius verslininkus ar diplomatus iš Angolos, atvykusius, anot jų, "su taikos misija".

Keliai – tušti

250 km ilgio demilitarizuotos zonos, arba vadinamosios 38-osios lygiagretės, kuri skiria Šiaurės ir Pietų Korėjas, link besidriekiantys platūs keliai – tušti.

Turistai gali aplankyti "mėlynuosius" namukus, septynis pastatus, kertančius demilitarizuotą zoną. Kai ten lankosi ekskursija iš Pietų Korėjos, nesilanko šiauriečiai. Ir atvirkščiai.

"Kai amerikiečiai išsinešdins iš Pietų Korėjos ir žlugs marionetinis Pietų režimas, mūsų šalys vėl susijungs", – girdėjo kalbant Šiaurės Korėjoje lietuvis. Tačiau anksčiau po Pietų Korėją keliavusiam A.Gražuliui susidarė įspūdis, kad jungties su šiauriečiais nori tik vyresni žmonės, jaunimas – daug abejingesnis.

Šiaurės Korėjoje daug kas įrengta su užmoju: puikiai suprojektuoti viadukai, platūs tiltai, erdvūs (bet kažkodėl neapšviesti) tuneliai, po 4 ar net 6 eismo juostas turintys keliai. Keista,  bet jie beveik tušti.

Važiuojant šalies pietų link kai kur pakelėse pastatyti 6–8 m aukščio betoniniai stulpai, kalbama, su sprogmenimis: jei pultų priešas, juos susprogdintų ir užgriozdintų kelius.
Plačiais keliais retkarčiais važiuoja prabangūs "Mercedes", japoniški automobiliai, rusiški UAZ visureigiai, kinų autobusai. Bet populiariausia transporto priemonė Šiaurės Korėjoje yra dviratis, turintis registracijos numerį.

Asmeninių automobilių Šiaurės Korėjoje turėti negalima, jei reikia, transportą duoda valdžia.

A.Gražulis kelis kartus primygtinai klausė gidės, kam reikia bene po šešias juostas turinčio greitkelio jūros link, jei jis – tuščias. Tačiau ši kartojo: "Nimpo labai svarbus ir didelis uostamiestis."

Tvarkinga ir švaru

Gidėms nepatiko  turistų "pabėgimai": net ir nusipirkti ledų. Vos taip nutikus, jos greitai atskubėdavo nelaimingais veidais. Ekskurijų vadovės stengėsi, kad turistai kuo mažiau kontaktuotų su vietiniais gyventojais.

"Vietiniai – draugiški, nusišypsosi – atsakys nuoširdžia šypsena, o paprašyti mielai leidosi fotografuojami, retkarčiais net kariškiai", – 190 cm ūgio lietuvis, dar keli ilgaplaukiai ar pliki užsieniečiai, viena žavi, aukšta lietuvė išsiskyrė iš apie 160–165 cm ūgio, kukliai ir gan vienodai apsirengusių vietinių, kurie susidomėjimą tramdė santūrumu.

Penkių žvaigždučių viešbutyje apgyvendinti turistai už alų mokėdavo eurais, kartą apsilankė ir ištaigingame marmuru blizgančiame alubaryje, kuriame galima paragauti net vienuolikos gero alaus rūšių.

"Keli mūsų grupės nariai šiek tiek kalbėjo korėjietiškai, norėjo pavaišinti alumi vietinius, tačiau šie nesutiko ir pavaišino juos", – vakarais Arūnas išsprukdavo pasivaikščioti į gatves.

Ten – ramu, praeivių yra, tačiau gatvės menkai apšviestos. Nesimatė išgėrusių, agresyvių žmonių.

"Labai tvarkinga, švaru, ypač išpuoselėti parkai, – Šiaurės Korėjos išorei Arūnas negailėjo komplimentų. – Pagrindinių gatvių namų fasadai gražūs, išdažyti, tačiau priėjus arčiau matyti trūkumai, antrame plane – paprastos tvoros, neasfaltuotos gatvės. Mažesni miestai primena šeštojo dešimtmečio sovietinius namus Palemone ar Panemunėje."

Kai subyra disciplina

Šešios itin tvarkingos, vadų portretais išpuoštos metro stotelės, kuriose apsilankė A.Gražulis, jam priminė maskvietiškas.

Šiaurės Korėjoje metro turi dvi linijas, apie 30 stočių, nors Pietų Korėjos žiniasklaida pasakoja, kad kai kurios stotys tik imitacija, o metro važinėja labai seni, kruopščiai nudažyti keturių vagonų traukiniai.

"Neįprastas vaizdas – eismo reguliuotojai, stovintys beveik tuščiuose keliuose", – tik sostinėje Pchenjane buvo įrengti šviesoforai, tačiau ir ten sustingę stovėdavo uniformuoti eismo reguliuotojai.

Maištingi vakariečiai kelionės pabaigoje gides privertė pakeisti programą ir apsilankė atrakcionų parke.

"Dar kartą įsitikinome, kokia disciplinuota ta tauta, – kalbėjo A.Gražulis. Jis matė žmones, prie atrakcionų stovinčius eilėmis po keturis, ramiomis, vienodomis veido išraiškomis. – Mus įleido be eilės. Įdomiausia, kai trise nuėjome išbandyti atrakcionų. Tarp korėjiečių kilo sambrūzdis, kaip vėl sureguliuoti eilę po keturis."

Ir "Al Jazeera", ir "Russia Today"

Smalsūs keliautojai buvo atvežti ir į vieną pirmaujančių kolūkių, kuriame nekart lankėsi "didysis vadas ir davė naudingų patarimų": apie tai pasididžiuodama pasakojo puošniais tautiniais drabužiais apsirengusi gidė.

"Kopūstai auga vienoje lysvėje su svogūnais. Daržovės itin ekologiškos, joms auginti nenaudojami insekticidai ir herbicidai, nes dar neišaugę kopūstai buvo apgraužti kirmėlių, kurios, matyt, prieš mūsų vizitą buvo nurinktos, – pasakojo A.Gražulis. – Dar vienas įsimintinas objektas – vaikų darželis, kuriame stūksojo dideli betoniniai kariniai žaislai – kareivių figūros, tankas."

Ar kelionėje Arūnas jautė, kad ir sienos turi ausis? "Ne. Kalbama, kad viešbutyje yra pasiklausymo aparatūra, tačiau stebimi nesijautėme", – pripažino kaunietis.

Viešbučio kambariuose veikė dešimt televizijos kanalų: be keletą valandų per parą veikiančio ir daugiausia istorinius filmus apie kovą su japonais ir amerikiečiais demonstravusio korėjiečių, buvo ir kinų CCTV, BBC, "Al Jazeera" ir du rusiški kanalai – "ORT" bei "Russia Today".

Beje, per visą kelionę kaunietis gidės prašė jį palydėti iki kirpyklos ir norėjo apsikirpti vienu iš kelių vietos gyventojams oficialiai rekomenduojamu stiliumi.
"Tačiau šio mano noro ji taip ir neišpildė, – šyptelėjo A.Gražulis. – Nuolat girdėdavau: čia kirpyklos nėra, uždaryta, vėliau. Šiaurės Korėjoje apsikirpti taip ir nepavyko."

Daugiausia keliauja iš Kinijos

Trijų dienų kelialapis iš Kinijos, į kurį įskaičiuotas skrydis arba traukinio bilietas, apgyvendinimas 4–5 žvaigždučių viešbutyje su "viskas įskaičiuota" paketu, kainuoja 700–825 eurus.

Galima rinktis ir savaitės, dviejų, trijų specialius aviacijos, geležinkelio turus, kurių kaina – nuo 3500 eurų.

Ledų porcija kainuoja nuo 50 centų iki 2 litų (lietuvis mokėjo Kinijos juaniais).

Mėsainių komplektas – apie 12 litų (mokėjo eurais).

Alus bare kainavo apie 6 litus (mokėjo juaniais, bet ne padavėjai, bet per gidę).

Šunienos sriuba – apie 5 litus (mokėjo juaniais).