Koks gali būti rytas po gimtadienio? Baisus dėl pagirių. Liūdnas, nes vakar neatėjo draugai. Sunkus dėl kamuojančio egzistencinio nerimo. Populiari serialų aktorė Jūratė Vilūnaitė tik nusikvatojo: “Rytas po mano gimtadienio – labai šviesus. Jokio nerimo. Mudu su Rimu – laimingi.”
Kruopščiai nupjauta pievelė, žali žalutėliai paparčiai, už kelių žingsnių – šimtametės eglės ir seno miško šnarėjimas. Visai netoli – Neries juosta ir išplaukusios pievos. O tas paukščių čiubėjimas, nuo pat ketvirtos ryto.
Aplinkui krūmokšnius zuja kalytė Lika – ieško per gimtadienio balių praganytų skraidančių lėkščių. O Jūratės širdies draugas – aktorius Rimantas Bagdzevičius negali atitraukti akių nuo mylimos moters veido.
Čia, šiame nuostabiame sode, birželio 12-ąją J.Vilūnaitė su bičiuliais paminėjo 43-iąjį gimtadienį. Su 15 metų vyresniu R.Bagdzevičiumi juodu čia leidžia jau trečią vasarą. Kai įsiplieskė jų meilės romanas, juodu išėjo iš savo ankstesnių šeimų ir pasislėpė nuo skandalo Vilniaus pašonėje esančiuose soduose.
– Jūrate, ar smagus buvo jūsų gimtadienio vakarėlis?
Jūratė: "Buvo mano senų gerų draugų, kurie ne iš teatro – iš mokyklos laikų. Todėl ir pokalbiai sukosi apie tai, kaip kas gyvena, ką veikia, ką statosi, kur kraustosi. Bet buvo labai smagu pabūti drauge."
Rimantas: "Ir badmintoną žaidėme, skraidančias lėkštes mėtėme."
– Kas labiausiai džiugino, kai į sodą sugužėjo seni klasės ir neklasės draugai? Ar jie pasirodė, anot Antono Čechovo, pasenėję, ar jaunatviški ir su polėkiu kaip mokykloje?
Jūratė: "Tie žmonės – tokie artimi ir savi, kad turbūt senstu kartu su jais, to nepastebėdama. Nėra taip, kad po kiek metų susitinki žmogų ir pastebi: “O, kaip pasikeitęs, pasenęs.” Susitinkame porą kartų per metus, gal todėl nematau jų pasikeitimo. Ta kompanija suburta taip seniai, kad jie man tapo kaip broliai ir seserys. Todėl tokių liūdnų išgyvenimų, kad visi pasenėjome, nėra."
– Atsibudote šįryt – jau po gimtadienio. Ar nebuvo liūdna? Kokių minčių jums sukelia gimimo diena?
Jūratė: "Anksčiau atrodydavo, kad per gimtadienį turi ką nors suprasti. Egzistencinis nerimas šį gimtadienį neaplankė. Tuo labai džiaugiuosi. Kuo jaunesnis esi, tuo didesnis tas nerimas. Rytą po gimtadienio nebuvo jokios panikos.
Rimas labai padėjo ruoštis, aš daugiau galėjau bendrauti su svečiais. Rimas kepė kepsninėje mėsą, žuvį – visiems skoniams. Smagiai sėdėjome lauke. Kai pradėjo temti, užkūrėme tokias ugnis. Buvo gera."
Rimantas: "Aš taip Jūratės gimtadienio laukiau, ir man tai – didelė šventė."
– Matyt, dėl to kitą rytą jos neapniko jausmas, kad gyvenimas eina veltui. Tuščiai.
Rimantas: "Padedu į tai žiūrėti teigiamai ir šviesiai. Va, kaip tos gėlės."
– Ką Rimantas jums padovanojo gimtadienio proga?
Rimantas: "Nieko nesakyk – tai komercinė paslaptis."
Jūratė: "Visokių gražių dalykų – ir papuošalų, ir nepapuošalų. Ir visokių smulkmenų, ir nesmulkmenų, padedančių išryškinti grožį. Ir dar ne viską – dar kažkoks siurprizas manęs laukia."
Rimantas: "10 masažo seansų, 20 išvykų į Druskininkų akmens kasyklas. Prieš gimtadienį norėjau užrašyti atviruką ir ko nors jai palinkėti. Bet paskui pagalvojau, kad Jūratė – tokia turtinga savo vidumi. Aš nenorėčiau ką nors joje taisyti."
– Kaip čia, miško pašonėje, leidžiate vasarą?
Rimantas: "Jūratė tik pakirsta, stveria žiūronus ir bėga į balkoną žiūrėti į paukščius. Paskui atsiverčia žinyną ir ieško to, kurį pamatė per žiūronus. Čia vyksta pasaulio pažinimas. Arba kitą kartą ji ateina ir sako: “Ir vėl tie kurmiai neduoda ramybės. Ką darom?” Čia negali gyvent ramiai. O kur dar spalvos, garsai? Tokia turtinga čia būna diena, kad nesinori važiuoti į miestą."
Jūratė: "Rimas šiltnamį prisodino pomidorų. Praėjusias vasaras, kai čia atvažiuodavome, augdavo tie pomidorai, o mes juos valgydavome. Ir Rimas, tęsdamas tradiciją, jų prisodino. Tuo mane labai nustebino. Aš juos tik palaistau."
Rimantas: "Man labai patinka. Nauja patirtis. Mes su Jūrate tiesime per Nerį tiltą – iš Europos Sąjungos gavome pinigų. Ant jo, vyks vasaros ir žiemos projektai. Iš VEKS-o pasimokiau, kaip reikia tai daryti. Žodžiu, čia bus projektų tiltas. Kartu iš čia pabandysime išvaryti sodininkus – juk jie negalės gyventi triukšme, įvykių sūkuryje. Taip atsikovosime teritorijas ir pigiai nupirksime šitas žemes. Po to tiltą parduosime – gal Briuselyje jį pastatysime."
– Jūrate, kuo Rimantas jus sužavėjo?
Jūratė: "Jis nuolat mane žavi. Labai stiprus, vyriškas, protingas, gražus."
Rimantas: "Rytoj reikės eiti sportuoti."
Jūratė: "Kai žmogus tave žavi, abejoju, ar gali įvardyti kuo. Gali išprotauti. Bet tuo metu, kai žavi, tiesiog žavi. Arba ne. Būna, kad žmogų gali gerbti už kokias nors savybes. Bet kai žmogus tave sužavi, tai iš esmės."
Rimantas: "Na, bet tas “žavi” – kas per žodis?"
Jūratė: "Geras žodis."
– O kokiomis savybėmis jus patraukė Jūratė?
Rimantas: "Tokiomis, kurių aš neturiu. Tiesos jausmu, nuoširdumu. Labai stipriu tikrumu ir savarankiškumu. Turėti šiais laikais savo nuomonę – tai daug."
– O kodėl nepasakote, kad patraukė dėl to, jog graži moteris?
Rimantas: "Banalu. Patraukė dėl to, kad moteris. Jų – daug, visuose teatruose. Bet man žavi Jūratė. Norėčiau, kad ji nebūtų tokia savikritiška. Kitiems trūksta savikritiškumo, o Jūratei… Pagamina ką nors skaniausiai, bet jai atrodo, kad galėtų būti dar skaniau, geriau. Jos labai išvystytas tobulumo siekimas."
– Ar didelė buvo kova dėl jos širdies?
Rimantas: "Iki šiol kovoju. Galvoju, mes abu – nepriklausomi. Ir kiekvieną dieną draugystę turi ne griauti, o statyti."
– Ar daug reikėjo pastangų, kad būtumėte kartu su Rimantu?
Jūratė: "Man – žiauriai daug. Visom prasmėm. Reikėjo daug ką pakeisti, patirti."
Rimantas: "Man pačiam reikėjo pasikeisti. Ir aš labai pasikeičiau kaip žmogus. Nedarau to, ką darydavau anksčiau. Pakeičiau daugelį savo požiūrių apie gyvenimą ir žmones. Jūratė mane stipriai pakeitė. Į gerąją pusę."
– Jūs daugelį metų vienas kitą matydavote darbe – Nacionaliniame dramos teatre. Ir taip praeidavote pro šalį?
Rimantas: "Tiesiog gal nedrįsome atsiverti vienas kitam, pažinti vienas kito. Gali labai ilgai vienas kitam simpatizuoti. Taip ir gyvenimas praeina."
– Vadinasi, reikia išdrįsti kovoti už savo laimę?
Rimantas: "Tada vėl klausimai – o kaip nekenkti aplinkiniams? Ką reiškia kovoti? Gal visą laiką reikia ieškoti savęs ir sau nemeluoti."
Jūratė: "Man atrodo, už viską reikia pakovoti, ne tik už savo laimę. Už savo vietą, už savo poziciją, už savo nuomonę. Kova iš tavęs reikalauja pastangų, ryžto."
Rimantas: "Galvoju, kad susitaikymas su likimu sukuria daug nelaimingų šeimų. Tada kompensuojama kuo nors kitu. Bet ar galima sakyti, kad yra šeima? Tada žmonės laukia anūkų – mano, kad jie išgelbės šeimą."
Jūratė: "Nors širdis ir sako, kad gyvenimą reikia keisti, bet ne visi žmonės turi kovotojo dvasios. Tas pakeitimas reikalauja labai daug jėgų ir energijos. Šeima – kaip modelis – dabar yra toks trapus dalykas. Daugybė žmonių gyvena nesusituokę. Ir visą gyvenimą taip gyvena, ir mano, kad santuoka – buržuazinis išmislas. Manau, tai – požiūrio klausimas."
– O jūs – susituokę? Slapta?
Jūratė: "O ką tai keičia? Dar ne."
Rimantas: "Aš mintyse susituokęs."
– Jūrate, jau savaitė, kai per televiziją rodomas naujausias serialas “Namai, kur širdis”, kuriame vaidinate gydytoją. Ar jums patinka filmuotis serialuose?
Jūratė: "Taip."
– Kaip reaguojate į tai, kai žmonės serialus vadina muilo operomis. Esą, spektaklis teatro scenoje, aktorių vaidmenys – menas, o serialas – trečiarūšė produkcija?
Jūratė: "Nepasakyčiau, kad serialas – žemesnis, trečiarūšis žanras. Viskas priklauso nuo kokybės. Ir serialas gali būti apdovanotas “Oskarais”. Seriale “Namai, kur širdis” iš pradžių buvo labai įdomu filmuotis. Paskui tos peripertijos pradėjo kartotis. Bet serialų tokia specifika. Reikia labai originalaus scenarijaus ir gal ne tokio ilgo. Kai serialų tokios didelės apimtys – 70 serijų! – aukšto meninio lygio nereikėtų tikėtis. Rusai ekranizuoja savo klasikus, ir 16 serijų – maksimumas. Rimas filmuojasi seriale “Naisių vasara”.
– Rimantai, kaip manote, koks vaidmuo Jūratei tiesiog skirtas teatro scenoje, bet režisieriai neduoda?
Rimantas: "Norėčiau būti vienu tų režisierių. Tada ir pakalbėtume. Ir tą aš darysiu. Bet visi aplinkui pradės šnekėti: “Na, aišku, dėl J.Vilūnaitės.” Reikia jai vaidmenų, tai jis eina režisuoti. Bet vienas režisierius pasakė, kad Jūratė – tiesiog sutverta ekranui. Jos puiki kalba ir labai gražus balsas."
– Jeigu būtumėte režisierė, kokį vaidmenį teatre duotumėte R.Bagdzevičiui?
Jūratė: "Buvo vasaros spektakliai prie Kauno pilies. Mačiau Rimą labai gražiai vaidinant istorinius personažus – Jogailą, Kazimierą Sapiegą. Iškilias, ryškias asmenybes. Kai žiūrėjau tuos spektaklius, man atrodė, kad tie vaidmenys jam – kaip nulieti. Vaidmenį duočiau iš tos serijos. Todėl, kad Rimas – puikus charakterinis aktorius. Istoriniai vaidmenys jam labai tinka."
Rimantas: "O Leniną duotum suvaidinti?"
Jūratė: "Man atrodo, tu atlikai bandymus kitam vaidmeniui – Lenino kolegos."
Rimantas: "Suomiai mane bandė Stalino vaidmeniui kine. Sakė, kad mūsų antakių lankai – labai panašūs. Bet tam vaidmeniui manęs nepatvirtino. Na, koks aš Stalinas?"
– Ar Rimantas suvaidintų Mindaugą – pirmą ir vienintelį Lietuvios karalių?
Jūratė: "Laisvai. Puikiai. Manau, susitvarkytų su tuo vaidmeniu."
Rimantas: "Tik su karūna – nelabai."
Naujausi komentarai