“Rusijos nuotakų rinka – pavojinga Vakarų europietėms”

Kas nors kiek domisi klaipėdiečių sportiniais pasiekimais, tas tikrai žino Tomą Vaitkų, 2000 metais dviratininkų jaunių čempionate treke Italijoje ir 2002 metais plente Belgijoje iškovojusį aukso medalius. Prie šių pasiekimų nemažai prisidėjo ir Tomo tėtis bei treneris Algis Vaitkus. Jis pats dar 1978 metais, būdamas TSRS rinktinės narys, iš Vašingtone vykusių pasaulio jaunių plento dviračių čempionato parsivežė sidabro ir bronzos medalius. Tačiau sportas mūsų pokalbyje su Algiu Vaitkumi tapo tik įžanga kitai temai – apie Lietuvos vyrus ir moteris.

- Kokių savybių reikia vyrui norint pasiekti tokių aukštų sportinių rezultatų?

- Užsispyrimo siekti tikslo iki pat pergalingos pabaigos. Šiais laikais, jei turi tokias savybes, pasiekti tokių aukštumų galima daug lengviau. Sovietiniais metais, jei turėjai savo nuomonę ir kuo nors politiškai neįtikai treneriams, galėjai iškart atsisveikinti su kelionėmis į užsienį. Pamenu, kai kartą Štutgarte susipažinau su vietiniais lietuviais, kurie paprašė perduoti dovanų giminaičiams į Kauną, už savo šį nekaltą veiksmą dvejus metus negalėjau išvykti į vadinamąsias kapitalistines šalis.

- Kas, Jūsų nuomone, yra būdinga tipiškiems lietuviams?

- Jie nėra tokie “susilaižę“ kaip italai ar belgai. Jie skiria mažiau dėmesio sau, nes turi galvoti apie šeimą ir kaip užsidirbti ateičiai. Tomo treneris italas Olivanas Lokotelis labai gerai pastebėjo, kad buvusio “socialistinio lagerio” atstovai lenktynių metu visada koncentruojasi į tikslą, o ne į savo išvaizdą. Jie nesistengia kas valandą taisytis šalmo, kad gražiai atrodytų prieš kamerą. Jie nebijo, kad snarglys ne laiku ištįs, nes jiems svarbiausia – laimėti. Užsieniečių, ypač italų, rūpinimasis savo išvaizda yra perdėtas. Juk jokiam italui nešaus į galvą nusiskusti plaukus. Jis pirmiausiai prieš imdamasis tokio veiksmo tikriausiai atsiklaus visų šeimos narių. O lietuvis, jeigu nuspręs, kad jam taip patogiau, ir padarys. Man buvo juokinga Italijoje stebėti, kaip dviratininkai net į treniruotes ateina su želė plaukus susilaižę. Tačiau užsieniečiai labiau moka bendrauti. Tie patys italai nepraeis pro moterį jos nepakalbinę ar akį nepamerkę. O kiekvienai moteriai dėmesys yra malonus, tad jos pakyla nuo žemės ir svaigsta: “Italija, Italija...”. Tada ir lietuviai atrodo niekam tikę.Tas dėmesys dažnai taip susuka galvą, kad moteris pamiršta, jog visa tai vyksta tik tol, kol ji yra pasiekiama. O tada reikia nusileisti ant žemės. Dažna taip nusvyla nagelius, kad tenka grįžti į Lietuvą.

- Kaip Jūs manote, kodėl atvykę į Lietuvą užsieniečiai giria mūsų moteris ir nuvertina Lietuvos vyrus?

- Jie paprasčiausiai nežino, kad visą ekonominę gerovę Lietuvoje sukūrė vyrai. Lietuviai stengiasi uždirbti pinigus šeimai. Tai jų nuopelnas, kad mūsų moterys gali puoštis ir švytėti. Štai skaitome, kad prie Maskvos avarijoje žuvo keturi lietuviai. Jie juk ne į ekskursiją ten važiavo, o galvojo, kaip užsidirbti. Žinoma, yra ir moterų verslininkių, tačiau tradiciškai vyras yra tas asmuo, kuris rūpinasi šeimos finansine padėtimi.

- O kokia yra tipiška lietuvė?

- Mūsų moterys moka gražiai ir skoningai apsirengti bei save pateikti. Seniau užsieniečiai, pamatę seksualiai apsirengusias lietuvaites, lygindavo jas vos ne su prostitutėmis. Mat jų moterys į išvaizdą retai kreipdavo dėmesį ir seksualumo nedemonstravo. Tačiau pastebėjau naują tendenciją ir Vakarų Europoje. Maždaug prieš penketą metų, pajutusios Rytų europiečių sudaromą konkurenciją, ir vakarietės pradėjo puoštis, naudoti makiažą ir nebesirengti vien “laisvu“ stiliumi. Tačiau vakarietės vis dar stengiasi būti lygios su vyrais ir jiems vadovauti. Mūsų moterys nori jas pamėgdžioti. Kaip vakarietės kopijuoja mūsiškių aprangą ir išvaizdą, taip lietuvaitės stengiasi nukopijuoti vakariečių elgesį. Kad tik mūsiškės nepersistengtų! Man priimtiniausia, kai šeimoje moteris ir vyras yra draugai.

- Koks Jūsų moters idealas?

- Moteris namie turi būti puiki šeimininkė, kuri sugeba prižiūrėti vaikus ir kurti jaukią atmosferą. Taip pat ji turi savo vyrui būti gera meilužė, o kartu ji turi atrodyti taip, kad nebūtų gėda pasirodyti visuomenėje. Man nesvarbu, ar moteris vilki garsių dizainerių drabužius, bet svarbu, kad ji atrodytų tvarkingai ir būtų pasitempusi. Manau, kad mano žmona Raimonda visiškai atitinka visus šiuos kriterijus.

- O kaip Jūs vertinate lietuvaites, ištekančias už užsieniečių?

- Visi ieško to, kas jiems geriausia. Lietuvaitės dažnai nebežiūri į tai, ar vyras patrauklus, ar malonus. Jos žiūri, ar vyro pilna piniginė, koks jo automobilis. Tad išvažiuoja su bet kokiu, kad tik išvažiuotų, mat galvoja, jog “ten“ bus rožėmis klotas kelias. Bet lietuviai dėl to nesijaudina. Šalia didžiulė Rusija, Ukraina, Baltarusija. Tad tegu jos sau važiuoja, bus kitų. O slavės ypač vertina lietuvius. Pamenu, kai dar nebuvau vedęs ir treniruodavomės Rusijoje, tai moterų dėmesio visiems komandos nariams tikrai netrūko. Daugelis ir žmonas iš Rusijos parsivežė. Ir kai vedę jau buvome, teko nemažai pasistengti, kad atsilaikytume prieš slavių apžavus. Jos tikrai moka vyrams įtikti. Ir laiku paguosti, ir laiku pakalbinti, ir laiku užjausti ir paglostyti. Su jomis lengva užmegzti ryšį ir bendrauti, jos komunikabilesnės. Slavės taip pat labai gražios. Jei apsilankai Maskvoje kokiame elitiniame klube ar restorane, tai visi pasauliniai grožio konkursai nublanksta. Tad Rusijos nuotakų rinka tikrai kelia pavojų visoms Vakarų Europos moterims, ne veltui jos instinktyviai tai pajuto ir pradėjo temptis. Bet nuo to visiems vyrams bus tik geriau.