Ralio čempionas M. Jakas: automobilį matau dažniau nei žmoną

Turi daug auklėtinių

Daugkartinis Lietuvos ralio, automobilių kroso čempionas. Daugybė prizinių vietų ir apie 400 įvairiausių titulų.

Dar ir dabar – aktyvus varžybų dalyvis, automobilių serviso "Sonas" savininkas, automobilių komandos "Blue Ghost" įkūrėjas ir narys, automobilių meistras bei vairavimo mokytojas.

Iš 47 savo metų Modestas net 35 skyrė automobilių sportui, todėl tai ir jo gyvenimo būdas, ir dalis širdies.

Neatsitiktinai jo patarimus ausis ir akis ištempę ryte ryja  jaunimas, kurį treniruoja patyręs asas. Jie stebisi, kai vykstančiame Lietuvos kalnų lenktynių čempionate jų mokytojas laisvoje klasėje su vos 1,8 l galingumo automobiliu užima antrą vietą, nors ten rungiasi lenktynininkai, vairuojantys 3,5 l galingumo variklio vadinamuosius turbinius automobilius.

Meistras nori įrodyti, kad gerai vairuoti itin svarbu, o puikių rezultatų gali pasiekti ir važiuodamas silpnesniu automobiliu.

"Turiu ne vieną auklėtinį. Jų tėvai nori, kad pamokyčiau pažinti automobilį, kaip pasikeisti ratą, paaiškinčiau, kodėl reikia pilti tepalus. Rengiu užsiėmimus ir "Nemuno žiede", – Modestas patarė, kad dažnai mokyklos baigimo proga tėvai, pirkdami automobilį vaikams, galėtų investuoti ir į jų apmokymą pas patyrusius meistrus: – Nes po to skaitom: BMW. Nesilaikė leistino greičio. Vairavo išgėręs. Medis. Avarija. Žuvo. Nupirkę bent penkias pamokas vaikams, tėvai būtų ramesni, sumažėtų avaringumas, nes daugiausia pažeidimų kelyje padaro jaunimas iki 25 metų amžiaus."

Energija, neleistinas greitis, noras pasipuikuoti ir patirties stoka – nelaimių priežastis vardijo M.Jakas.

Nuvažiavo milijonus kilometrų

Mokiniai jį myli ir gerbia. Mato, kaip jis virtuoziškai valdo automobilį.

Kai mokinių akyse išvysta nuobodulį, nes servise jiems tenka ir valyti, ir plauti automobilį, patyręs meistras pakviečia savo kolegas, dabartines Lietuvos ralio žvaigždes, – Vytautą Švedą, Ramūną Čapkauską, Deividą Jocių.

"Šios žvaigždės užaugo mano akyse, aš užaugau senųjų ralio žvaigždžių – Kastyčio Girdausko, Stasio Brundzos, Eugenijaus Tamulevičiaus akyse, – pastebėjo M.Jakas. – Sukaupiau milžinišką ekstremalaus kilometražo patirtį, kurią pasieks ne visos dabartinės žvaigždės."

Įpusėjau gyvenimo knygą. Kai būsiu nereikalingas savo patirtimi, baigsiu ją ir suskaičiuosiu, kiek nuvažiavau.

Kiek nuvažiavo kilometrų? Modestas purto galvą – jis nežino.

Tačiau neabejoja – milijonus ekstremalių kilometrų. Ir nustebina tik vienu faktu: neretai treniruodamasis "Nemuno žiede" per dieną nuvažiuoja 300 ratų. Vieno rato ilgis – 3 200 m.

"Dauginkite, – šypsosi dažnai po 6 valandas kasdien besitreniruojantis meistras, kuriam reikėtų ilgai skaičiuoti nuvažiuotus kilometrus. – Įpusėjau gyvenimo knygą. Kai būsiu nereikalingas savo patirtimi, baigsiu ją ir suskaičiuosiu, kiek nuvažiavau. Tai bus milijonai kilometrų su 10 tūkst. paklaida."

Vairuoti – tik po metų

Dabar Modestas moko susipažinti su automobiliu vaikus iki 16 metų amžiaus. Ralis susideda iš daugelio dalykų, tam reikia subręsti.

Paklaustas apie dabartinį jaunimą, Modestas atsiduso – skirtumas milžiniškas.

Kadaise jis lankė jaunųjų technikų klubą – šis pastatas ir dabar stūkso prie "Akropolio". Ten mokėsi skraidinti aviamodelius ir buvo vienas kartas, kuriuo pavažiuoti svajojo visi. Būtent nuo kartų savo karjerą pradėjo daugybė ralio žvaigždžių.

"Prie rusų to klubo lankymas buvo nemokamas. Tačiau tris kartus neatėjus be pateisinamos priežasties, iš sąrašų išbraukdavo, – prisiminė M.Jakas. – Lankė 130 vaikų. Galimybės pastumti kartą sulaukiau tik po pusmečio. Tuomet man buvo devyneri."

Taip, jis svajojo pamatyti varžybas, į kurias treneriai neveždavo. Bet kartais paimdavo vadinamieji seniai (taip devynmečiai vadino šešiolikmečius), jei išvalydavo ir nuplaudavo jų kartą.

Kai pirmą kartą Modestas nuplovė šešiolikmečio kartą, pastarasis jam parodė tik 20 cm dalelę. "Ir mano akyse jis nuplovė vieną ratlankį. Suvokiau, kad taip dirbdamas varžybų neregėsiu, – šyptelėjo Modestas. – Tą vakarą kartą ploviau iki trečios valandos nakties ir likau nakvoti klube. O ryte senis, įvertinęs darbą, mane pasiėmė į Smalininkuose vykusias varžybas."

Tačiau vairuoti kartą ir rengtis varžyboms po daugelio pratybų ir pagalbos seniams M.Jakas galėjo tik po metų.

Išmok vairuoti sportiškai

Meistras vėl atsiduso: jis neįsivaizduoja dabartinio jaunuolio, kuris nepavėlavęs ateitų į automobilių sekciją bent mėnesį, kruopščiai dirbtų ir laiku grįžtų namo.

"Jei tokį pamatyčiau, spėčiau, kad iš jo gali išaugti ralio meistras, – neslėpė M.Jakas. – Dabar jau po antro užsiėmimo pastebiu, ar jis nori kažko siekti, ar ne."

Pinigingų tėvų vaikai neretai į tai žvelgia lengvabūdiškai: tėvas sumokėjo – mokyk.

"Tai nėra blogai, pamokos labai vertingos ir jie nepadarys klaidos, kurias daro pas patyrusius meistrus nesimokęs jaunuolis, – pripažino Modestas. – Galbūt jis bus pavyzdinis vairuotojas, bet vargu ar pavyzdinis lenktynininkas."

Modestas neabejoja, kad norint pasiekti aukštumų reikia daug valios ir darbštumo. Tik pinigų norint tapti čempionu neužteks. Tiesa, čempionu netapsi ir visiškai neturėdamas pinigų, nes reikės ir geresnių padangų, ir automobilio.

"Dažnai ateina pasitobulinti neseniai vairuotojo pažymėjimą gavę jaunuoliai, – pasakojo Modestas. – Iškart jaučiasi, kad jie neteisingai laiko rankas ant vairo. Neretai mokslas neatitinka realybės. Išmokęs vairuoti sportiškai ir ekstremaliai, nesunkiai išlaikysi vairuotojo egzaminus ir kelyje nedarysi tiek klaidų..."

Vairuok dviem rankomis!

Klaidos? Negalima viena ranka laikyti vairo! Tai, pabrėžia garsus meistras, įrodyta šimtus kartų. Perjungi greičio pavarą ir ranka akimirksniu privalo būti padėta ant vairo.

Įsižiebus raudonam, po to žaliam šviesoforo signalui, pastebi M.Jakas, jauni vairuotojai laiko ranką ant pavaros svirties, perjungia antrą, po to – trečią pavarą. Ir tik tuomet neskubėdami ranką uždeda ant vairo.

"Jei vairą mintyse padalytume į keturias dalis – tarsi 9, 15, 12, 18 val., dažniausiai pamatytume, kad, pajudėjus nuo sankryžos, jauno vairuotojo ranka padėta toje vietoje, kur turėtų būti 12 val., – pastebėjo M.Jakas. – Įjungus pavaras niekas taip nevairuoja. Tai rodo, kad mieste jis dažniausiai vairuoja automobilį viena ranka."

Kurie mokėsi vairuoti pas patyrusius profesionalus, žino, kad kairę ranką geriausiai laikyti ant vairo toje vietoje, kuri atitinka 9 val. poziciją, dešine perjungti pavaras ir iškart čiupti vairą ties įsivaizduojama 15 val.

"Privaloma vairuoti dviem rankomis. Viena ranka nepajusi subtilumų, būsi nestabilus, jei staiga kažkas įvažiuos į gatvę ar tu pasuksi, – Modestas jau net nekalba apie rankoje laikomą mobiliojo ryšio telefoną. – Ralio greičio ruože viską lemia dalis sekundės. Perjungi pavaras, ir ranka akimirksniu turi atsidurti ant vairo. Užmiestyje ypač svarbu nevairuoti viena ranka, nes tai įrodo atsipalaidavimą. Juolab dabar automobilių judėjimas ir užmiestyje labai didelis."

Mąstyk kaip šachmatininkas

Žinoma, didžiausia klaida – nesilaikyti saugaus greičio. Važiuodamas saugiu greičiu daugelyje situacijų spės orientuotis ir mažiau patyręs vairuotojas.

"Kartais tėvai mano, kad vaikai išmoks vairuoti kelyje, nes ir jie, būdami jauni, taip išmoko. Bet kiek tuomet buvo automobilių gatvėse? Kokie? Žiguliukai. Be to, vairuodavome itin atsargiai. Neduok Dieve, senelio ar tėvo automobilio greičio pedalą per smarkiai paspausi. Jau nekalbu apie smulkiausią avariją", – M.Jakas prisiminė, kad televizoriams "Šilelis" korpusus  liejęs jo  senelis tuomet uždirbdavo itin daug – 250 rublių per mėnesį. Tačiau automobiliui jis taupė daugiau kaip šešerius metus.

Ar BMW ir kelių erelio derinys nėra mitas? Ralio čempionas šypsojosi ir pritarė: ne, ne mitas. Tiesa, tai tinka, pasak jo, kalbant apie 2000–2007 m. BMW.

"Kas dažniausiai sėdi prie pastarųjų vairo? Jaunimas iki 25 metų amžiaus. Tėvai itin retai perka naują ar nuo 2010 m. BMW vaikams, – M.Jakas pasiūlė patiems mieste įsitikinti, kas vairuoja senenės laidos BMW. – Jie pilni energijos, nori išsilieti, greta sėdi mergina, tad įtakos turi ir ego."

Kelyje, pastebėjo M.Jakas, kaip žaidžiant šachmatais, reikia mąstyti bent kelis ėjimus į priekį.

Ralyje, teigė jis, iškart įvertini tris artimiausius posūkius.

"Kelyje turi mąstyti, kas priekyje, kodėl jis pristabdo, stebėti kelkraščius, šaligatvius, šviesoforą, pėsčiųjų perėją ar galintį į gatvę išbėgti šunelį ir kartu pažvelgti į galinį veidrodėlį, – sukaupęs milžiniškos patirties Modestas įvertina net už kelių šimtų metrų važiuojantį vilkiką, kiekvieno automobilio greitį, judėjimo kryptį ar vairavimo ypatumus. – Kaip sako lenktynininkai, reikia turėti akis visoje galvoje. Ir didelės baudos dėl greičio viršijimo nepadės – privalome mokyti ir diegti patirtį nuo jaunystės. Be to, vairavimo mokyklose turi mokyti ir kultūros, kuri pastebimai gerėja mūsų gatvėse. Tiesa, dažniausiai tuo pasižymi vyresnio amžiaus vairuotojai. O jaunimas retai supras, kur reikia praleisti, nesudaryti spūsčių kelyje."

Apie moteris prie vairo

Rudenį, kai ant kelio prikritę lapų arba kai ryte ant asfalto plikledis ar iškritęs pirmas sniegas, išvažiavus iš namų Modestas patarė saugioje vietoje sumažinti greitį iki 40 km/val. ir stabdyti savo automobilį – įvertinti jo slydimo trajektoriją.

"Sankryžose dažnas reiškinys, kai prie šviesoforo, neįvertinę sniego ar lapų, vairuotojai atsitrenkia į priešais stovinčio automobilio galą. Laikykis atstumo, praleisk į priekį įžūlesnius vairuotojus. Ir jei išvažiavęs iš namų būtum pabandęs, kaip tą dieną slysta tavo automobilis, avarijų būtų mažiau", – neabejojo M.Jakas.

Jis kategoriškai patarė netaupyti stabdžių trinkelėms.

"Pirkite bent vidutinio brangumo. Nekalbu apie suaižėjusias stabdžių žarneles, važiuoklę. Kas pusmetį servise pažiūrėkite stabdžių vamzdelius, – patarė meistras. – Ratų guolis gali būti ir paprastesnis, bet stabdžiai – itin svarbu."

"Moteris prie vairo? Gerai, labai gerai", – šypsojosi profesionalas. Ir neslėpė, kad, testuojant naujus automobilius, bent 80 proc. įsėdusių į juos moterų, prisipažįsta, kad nemoka gerai vairuoti.

To niekada neprisipažins joks vyras. Ir jei moterys su patyrusiu instruktoriumi pasimokytų bent penkis kartus, pavažiuotų "Nemuno žiedu", jos važiuotų labai saugiai, mandagiai, o avarijų įvyktų daug mažiau.

Tiesa, kelyje Modestas iš toliau atskiria, kai prie vairo sėdi moteris.

"Kartais joms trūksta atsakomybės ir jos daro neteisingų veiksmų – dažnai dažosi, kalba mobiliuoju telefonu. Kartais atrodo, kad vairuoti joms tas pats, kaip sėdėti prie vakarienės stalo, – šypsojosi M.Jakas. – Keista, jos dažnai maišo dešinę su kaire. Nesuprantu, kodėl? Ir jos nejaučia greičio – tą pripažįsta pačios. Sakau, dabar važiuojame 60 km greičiu, o jos nepajaučia, kad jau lekia 100 km/val. greičiu. Vyresnės moterys vairuoja perdėtai atsargiai."

Ką pasakytų Modestas Modestui

Ar Modestas turi dar kokį prietarą? Vieną tradiciją turi. Dar nuo čempioniškų ralio laikų.

Kartą jis laimėjo varžybas ir savo sportinio kombinezono kišenėje prie širdies rado tris rublius.

Kitos varžybos susiklostė nesėkmingai – pinigų tuomet kišenėje neturėjo. Dar kitose – vėl nesėkmė.

"Sąmoningai įsidėjau į kišenę pinigų, ir laimėjau, – juokėsi M.Jakas. – Nuo to laiko visada kombinezono kišenėje yra pinigų. Rublių, po to – talonų, litų, dabar – eurų. Eksperimentuoti nenoriu, todėl pinigų neišimu."

Ką jis dabar pasakytų tam 14–16 metų Modestui, kuris tik svajojo apie kartą ir pirmą kartą juo pavažiavo?

"Kartais trenerių patarimus išklausydavau lengvabūdiškai, – prisipažino M.Jakas. – Tačiau treneris pataria iš savo milžiniškos patirties. Nemokamas jo patarimas – tik penkios minutės. Tai tave gali apsaugoti nuo avarijos, traumos ar net mirties. Tad sau pasakyčiau, Modestai, paklausyk mokytojų."

O ką tuometis Modestas pasakytų daugkartiniam čempionui, šimtų titulų laimėtojui M.Jakui?

47 metų vyras susimąstė. Jaunas jis norėjo varžytis ir laimėti. Tačiau nesitikėjo, kad jam pavyks pasiekti tokių aukštumų, turėti daug savo auklėtinių.

"Modestai... – turbūt tartų šešiolikmetis dabartiniam M.Jakui. – ... Apie tokius pasiekimus aš net nesvajojau. Tu šaunuolis!"

Liūdniausias epizodas

Liūdniausia, kai išvažiuoji į lenktynių trasą pirmajame greičio ruože ir po 150 m sustoji.

"Sėdžiu ant kelmelio ir laukiu, kol pravažiuos visi dalyviai, atvyks teisėjai ir nuveš automobilį. Mąstau: ką blogai padariau? Kruopščiai rengėme automobilį pusę metų, o čia vos prasidėjus lenktynėms viskas baigėsi", – po tokių liūdnų akimirkų M.Jakas atsigaudavo ne pirmą dieną.

Skaudžiausias epizodas

Per daugybę lenktynių jis patyrė penkias šešias avarijas. Viena buvo itin sunki ir skaudi.

1994 m. vykusių lenktynių metu vairavęs "LADA Samara" jis padarė klaidą: pernelyg greitai atvažiavo į posūkį ir užkliudė akmenį greta kelio.

Pusmetį gulėjau ligoninėje ir svarsčiau, ar sėsti prie automobilio vairo. Net nebuvo minčių apie lenktynes.

Automobilis vertėsi mažiausiai keturis kartus. Modestas prabudo ligoninės palatoje.

"Susilaužiau stuburą, lūžo kaklo slanksteliai. Iš mano stuburo kaulo chirurgas gamino kaklo slankstelius. Ir dabar manyje yra įsukta varžtų, – skaudžias akimirkas prisiminė M.Jakas, o jas primena randas kakle. – Pusmetį gulėjau ligoninėje ir svarsčiau, ar sėsti prie automobilio vairo. Net nebuvo minčių apie lenktynes."

Jį operavęs, jau išėjęs anapilin chirurgas neslėpė, kad po tokios avarijos lieka gyvas vienas iš tūkstančio. Jis net nekalbėjo apie neįgalumą.

Tačiau įveikęs baimę, valingas M.Jakas jau po dvejų metų tapo Lietuvos ralio čempionu!

Linksmiausias epizodas

Ralio varžybos. Lenkija. Dažniausiai jos ten vykdavo važiuojant asfaltu, tačiau tas etapas vyko žvyruotu keliu.

Pirmas greičio ruožas. Startas.

"Viskas gerai, tačiau jaučiu, kad šturmanas, kurį seniai pažįstu, dalyvavome ne vienose varžybose, tarsi nesavas, – šypsosi Modestas. – Kas yra? O jis, nepyk, Mode, pamiršome karteriui uždėti apsaugą. Prieš startą nenorėjau to sakyti."

Užsienis, draugų nėra, niekas neatvažiuos, nepadės. Karterį gali pramušti, sulankstyti bet kokią akimirką, juolab važiuodamas žvyruotu keliu.

"Baigėme etapą. Rezultatas nebuvo geras, tačiau juokas ėmė iš situacijos beviltiškumo, – juokėsi Modestas. – Čia tas pats kaip vairuoti be šalmo arba atsisėsti tualete su kelnėmis."

Mistiškiausias epziodas

Kai iš aštuonių varžybų net septynias nebaigė dėl variklio defekto.

"Niekaip negalėjome išspręsti "Samaros" problemos. Beviltiškas sezonas. Būna gedimų, bet kai nebaigi sezono, ir net septynis kartus iš aštuonių nebaigiau varžybų dėl variklio, to nebuvo, – purtė galvą M.Jakas. – Sukdamas varžtą jau pradėjau abejoti savimi. Viską atidžiai sutvarkome, peržiūrime – ir vėl nefinišuoju dėl variklio gedimo. Tuomet, neslėpsiu, nuėjau pasimelsti į bažnyčią."

Laimingiausias epizodas

Jų M.Jako karjeroje labai daug. Įstrigo vienas ralio čempionatas, kai jis varžėsi dėl pirmos vietos.

"Paskutiniame ruože likus 3–4 km supratau, kad jau liksiu antras – varžovo, su kuriuo dėl čempiono vardo rungiausi visus ruožus, nepavysiu. Ir staiga išvydau, kad jo automobilis sustojęs. Prilėtinau, pažiūrėjau, ar jam viskas gerai, ir pažvelgiau į kelią, – šyptelėjo M.Jakas. – Suvokiau, kad per akimirką, kai jau buvau nusivylęs, staiga tapau čempionu. Jau galiu neskubėti, keli kilometrai iki finišo, paskui važiuojantis jau nepavys, nes atsilieka 15–20 sek. Ir staiga pasijutau laimingiausiu žmogumi pasaulyje... Tokių dalykų, kaip tada nutiko, varžovams niekada nelinki, nes tai gali nutikti ir tau, bet kai paskutiniame ruože lieka keli kilometrai ir esi susitaikęs, kad netapsi čempionu, o viskas apsiverčia ir staiga atvažiuoji pirmas, tai jau tarsi laimėti aukso puodą."