Pasaulinio garso operos žvaigždė Violeta Urmanavičiūtė-Urmana, eidama į sceną, po drabužiais nepasislepia jokio talismano ir nešnabžda stebuklingų žodžių. Išskirtinis balsas, talentas ir darbštumas – tokia jos sėkmės paslaptis.

Paskutinė soprano partija

"Kam tie talismanai reikalingi, kai yra tiesioginis ryšys su Dievu, su angelais? – retoriškai klausė primadona. – Nereikia nei popieriukų, nei daiktelių."

Vykstant spektakliui ar koncertui dainininkė turbūt jaučia Dievo pagalbą? "Be jokios abejonės. Iš kur mūsų įkvėpimas ateina, jei ne iš Dievo?" – retoriškai klausė Violeta.

Šįvakar garsiosios tautietės gerbėjai ją išgirs Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro scenoje. Kartu su vyru italu tenoru Alfredo Nigro, dainininke iš Gruzijos mecosopranu Anita Rachvelišvili ir italu bosu Riccardo Zanellato V.Urmanavičiūtė-Urmana atliks Giuseppe Verdi "Requiem" soprano partiją.

"Requiem" V.Urmanavičiūtė-Urmana pirmą kartą atliks su vyru A.Nigro. "Alfredo balsas tiesiog skirtas "Requiem", bet to kūrinio nesu kartu su juo dainavusi, todėl bus malonu", – koncerto išvakarėse džiaugėsi operos primadona. Jai šis koncertas bus ypatingas – soprano partiją šiame kūrinyje Violeta atliks paskutinį kartą.

"Kartais sunku nuspėti, ko tavo balsas norės ateityje. Keičiasi kūnas, keičiasi balsas. Teks keisti ir repertuarą. Dešimt metų buvau mecosopranas, paskui 10 metų – sopranas. Soprano ciklą baigsiu "Requiem" ir grįšiu į mecosopraną", – pasakojo V.Urmanavičiūtė-Urmana.

Dainininkė priminė, kad soprano partija "Requiem" – labai įvairi. Pagrindas – lyriškas dainavimas, bet yra daug proveržių. G.Verdi "Requiem" nėra opera, kaip daugelis mėgsta sakyti. Tai – žmogaus santykis su Dievu. G.Verdi buvo ateistas, turėjo bėdų su Dievu. Kūrinyje yra labai įvairių atspalvių – ir dramatiškos, ir lyriškos muzikos.

"Kitą kartą "Requiem" atliksiu jau kaip mecosopranas. Nors bus gaila, vėl žaliuosiu iš pavydo, kai sopranas dainuos paskutinę dalį "Libera me". Dramatinio soprano partijos – labai sudėtingos. Reikėjo daug pilietinės drąsos, norint jas atlikti. Todėl vėl noriu gyventi šiek tiek patogiau", – neslėpė V.Urmanavičiūtė-Urmana.

Supranta be žodžių

Operos dainininkės karjerą pradėjusi kaip mecosopranas, šiuo metu V.Urmanavičiūtė-Urmana visame pasaulyje žinoma kaip dramatinių soprano vaidmenų atlikėja, kurios repertuare – Aida, Elizabetė, Džokonda, Leonora, Toska, Norma, Zyglinda, Izolda. Jos balsas skambėjo garsiausiose pasaulio scenose: Milano "La Scaloje", Niujorko metropolitan operoje, Paryžiaus teatre "Opéra Bastille", Berlyno, Vienos, Florencijos, Madrido ir daugybėje kitų.

Per trumpą pertraukėlę V.Urmanavičiūtė-Urmana rado laiko pakalbėti su "Vilniaus dienos" žurnaliste.

– Gerbiama Violeta, kaip ilsitės po spektaklių?

– Geriausias poilsis balsui – nešnekėti. Mažiausiai tarp spektaklių būna dvi laisvos dienos. Tada sėdžiu namie ir stengiuosi nešnekėti, tiksliau, su draugais neinu į restoranus, nes negaliu kalbėti. Kartais nepavyksta net pasivaikščioti – tai vėjas, tai lietus, tai dar kas nors. Dainininkui labai kenkia temperatūros svyravimas. To pakanka, kad pasigautum kokį virusą.

Prieš spektaklius ir koncertus labai saugau balsą, todėl stengiuosi kuo mažiau ir kuo tyliau kalbėti, nes ilgi pokalbiai kenkia balsui. Dėl tos priežasties visą šią savaitę nesusitikau net su tėvais. Su jais pasimatysime tik šiandien, po koncerto.

– Ir su vyru prieš spektaklius nesikalbate ir gyvenate tarsi susipykę?

– Su vyru kalbamės. Bet kartais, jeigu būnu labai nuvargusi, vengiu iš viso kalbėti arba kalbu labai tyliai. Mes be žodžių suprantam vienas kitą. Su vyru kalbamės itališkai.

– Gal po spektaklių pailsite su rankdarbiu rankoje?

– Nemezgu, neužsiimu rankdarbiais, neverdu ir nekepu, nesportuoju, užtat skaitau. Alfredas verda daug geriau negu aš. Jei netingi, paruošia itališkų patiekalų. Gamina labai gerai ir greitai. Labai gabus tam. Ypač jam gerai pavyksta ausytės formos makaronai su ropių viršūnėlėmis ir malta mėsa. Alfredas kilęs iš Apulijos regiono, Brindizio provincijos.

– Kas jums svarbiau – teatro salė, akustika, atmosfera ar publika, kuri jūsų klausosi?

– Viskas. Viename teatre galbūt publika geresnė, kitame – salė. Man patinka dainuoti Paryžiuje, teatre "Opéra Bastille", Milano teatre "La Scala" – dėl jo vardo, Metropolitano teatre Niujorke. Šiame labai gera dirbti – didžiulė salė, tačiau labai gera jos akustika, dainuoji be pastangų.

– Gal šįkart pakeliausite po Lietuvą?

– Norėčiau pervažiuoti visą Lietuvą skersai išilgai, bet tam nėra laiko.

– Jūs tiek daug keliaujate po pasaulį, iš vieno teatro į kitą. Kur jūsų namai?

– Net nežinau, kur mes gyvename. Atostogaujame Italijoje, bet gal tik kokį mėnesį. Mano namai – Miunchene. Iš ten patogu vykti į kitas šalis.

Išsirikiavo sveikintojų eilė

Užvakar Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje vykusiose iškilmėse operos primadonai V.Urmanavičiūtei-Urmanai buvo suteiktas garbės daktaro vardas.

"Esu dėkinga, kad čia mokiausi 10 metų, kad gavau gerą išsilavinimą. Garbės daktaro vardas man – didžiulė garbė. Jaučiuosi puikiai. Esu laiminga, – pasibaigus iškilmėms, "Vilniaus dienos" žurnalistei sakė V.Urmanavičiūtė-Urmana. – Turėjau geriausią profesorę – Vladą Mikštaitę. Bet vis tiek žmogus turi dainuoti taip, kaip įsivaizduoja. Negali leisti, kad mokytojas jo balsą nutemptų kažin kur."

Po ceremonijos prie Violetos rikiavosi ilga sveikintojų eilė: draugai, kolegos, pažįstami, gerbėjai – visi jai norėjo palinkėti sėkmės.

Lietuvos valstybinėje konservatorijoje V.Urmanavičiūtė-Urmana yra baigusi fortepijono ir vokalo studijas.

Kas? G.Verdi "Requiem".

Kur? Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre.

Kada? Kovo 17 d. 18.30 val.