Pokerio profesionalas L. Levinskas: didžiausia rizika – nerizikuoti

Kaip atrodo pokerio žaidėjo darbo diena? Kodėl šis žaidimas vis dar laikomas nešvariu užsiėmimu? Kaip iš azarto nepamesti galvos ir neprarasti gyvenimo santaupų? Apie tai kalbamės su vienu geriausių šalies pokerio meistrų Laurynu Levinsku. Dar mokyklos laikais pamėgtas žaidimas šiandien 26-erių vaikinui yra pragyvenimo šaltinis, o neretai ir šešiaženkles sumas siekiantys laimėjimai kartais gyvenimą paverčia panašiu į sapną.

– Kaip į tavo gyvenimą atėjo pokeris? Galbūt iš pradžių tai buvo tik paaugliškas užsiėmimas, vėliau peraugęs į rimtą ir pragyvenimui užsidirbti leidžiantį darbą?

– Būtent taip ir buvo. Visuomet domėjausi būdais užsidirbti, skaičiau verslo knygas, tačiau kai finansinė situacija šeimoje pasidarė prasta, atėjo metas pereiti prie veiksmų. Pamatęs vaikus, mokykloje žaidžiančius kortomis iš pinigų, nusprendžiau, kad tai galėtų būti būdas užsidirbti kišenpinigių, ir pradėjau studijuoti ši žaidimą, kurį labai greitai pamėgau.

– Gal buvai itin talentingas matematikas, to, sakoma, būtinai reikia norint sėkmingai žaisti pokerį?

– Talentingas? Galbūt. Dalyvavau matematikos olimpiadose, bet šis mokslas niekada manęs nežavėjo, gimnazijoje matematikos rezultatai buvo tragiški. Nemoku formulių ar gilių skaičiavimų, tačiau greitasis skaičiavimas sekasi gerai, o tai pokeryje tikrai daug. Yra daug labai aukšto lygio žaidėjų, kurie nėra matematikai ar neišmano šios srities gerai. Analogijai parinkčiau krepšinį, kuriame yra žaidėjų, kurie yra aukščiausio lygio net ir būdami neaukšto ūgio. Taigi, jei nesi geras matematikas, nereiškia, kad negali būti geras žaidėjas. Be abejo, tai vienas komponentų, kuri rekomenduočiau tobulinti.

– Kaip tobulinai savo įgūdžius? Ar tiesa, kad, norint gerai išmanyti šią sritį, reikia ne tik skaityti specializuotas knygas, bet ir kreiptis į profesionalius pokerio trenerius?

– Pradėjau nuo pokerio literatūros ir mokomųjų vaizdo įrašų internete. Svarbu iš pat pradžių žaisti labai daug, analizuoti savo žaidimą, stebėti, kokios klaidos kartojasi. Žinoma, mokymasis labai svarbu, bet jei neinvestuosi laiko žaisti, tapti aukščiausio lygio profesionalu bus sudėtinga. Pokerio treneriai padeda tobulėti, bet aš jų paslaugomis nesinaudojau pirmus ketverius ar penkerius savo karjeros metus, o rezultatų jau buvau pasiekęs gerų. Mano taisyklė – mokytis tik iš geriausiųjų, su vidutiniais žaidėjais net nediskutuoti ir nesikalbėti apie pokerio strategiją, kad neperimčiau blogų įpročių ar nesusigadinčiau savo paties žaidimo. Pokerio pasaulyje yra gausu turinio su pseudoinformacija, ne paties aukščiausio lygio pokerio trenerių, televizinių pokerio šou ar transliacijų, kurias smagu žiūrėti, bet nėra jokios naudos. Nesunku paskęsti šioje bevertės medžiagos jūroje.

– Kaip atrodo tavo darbo diena? Kiek laiko joje užima pokeris?

– Pastaruoju metu pokerio žaidžiu mažiau. Išdalijau savo energiją didesniam veiklų spektrui, tačiau stengiuosi, kad viskas, ką darau ir apie ką galvoju, nenukryptų nuo mano profesinių bei kitų sričių tikslų. Esu apsėstas augimo ir tobulėjimo. Dažniausiai einu miegoti apie pirmą nakties ir keliuosi penktą ryto žaisti savo mėgstamiausio turnyro, valgyti pusryčių bei žiūrėti NBA varžybų, o po to šiek tiek numingu dieną. Mano karjeros įkarščiu būdavo periodų, kai tris savaites iš eilės žaisdavau po 12–16 valandų per dieną be išeiginių, netgi septynis mėnesius iš eilės be laisvadienių. Nenoriu būti robotas, kuris tik dirba. Gyvenime labai svarbu įdomios patirtys, nauji įspūdžiai, jis turi būti turtingas ne tik pinigų ir profesinių pasiekimų. Stengiuosi dėl to, ko noriu, o ne dėl to, ko reikia, pastebėjau, kad laikantis tokios filosofijos ir darbo kokybė bei rezultatai tampa geresni. Taip gyvenant svarbu išlikti sąmoningam ir apmąstyti, ar tai, ką darai, nėra žalinga.

Patarčiau paklausti savęs, kodėl nori žaisti pokerį. Jei dėl pinigų, tuomet rekomenduočiau investicijas, verslą, kriptovaliutas, finansų sritį.

– Kaip tobuliniesi?

– Pastaruoju metu labai įvairiai. Turiu savo gedimų registravimo žurnalą, jame žaidimo metu (tiek internetiniuose turnyruose, tiek gyvame pokeryje) pasižymiu situacijas, kai manau, kad padariau klaidą, pasibaigus žaidimui tas situacijas akcentuoju arba strategiškai aptariu su geriausiais man pažįstamais profesionalais. Mokausi miegodamas. Thomas Edisonas yra pasakęs, kad niekada neitume miegoti neduodami užduoties savo pasąmonei, nes miego metu joje vyksta procesai, apdorojantys informaciją. Taigi prieš pat miegą stengiuosi akcentuoti dalykus, kuriuos noriu įsisąmoninti ir išsaugoti savo atmintyje, labai dažnai tai būna pirmas dalykas, apie ką pagalvoju pabudęs, arba sapnai būna su tuo susiję. Medituoju tam, kad būčiau sąmoningesnis, pailsinčiau savo centrinę nervų sistemą. Klausausi ir pokeriui sukurtų meditacijos įrašų tam, kad programuočiau savo neurosistemą ir formuočiau tinkamas emocines asociacijas įvairioms specifinėms situacijoms.

Stengiuosi turėti įvairių įpročių ir rutinų, kurios įveda į vadinamąją flow (iš anglų k. – tekėjimo, sklandumo) būseną, kuri labai nuvertinta tiek profesionaliame pokeryje, sporte, tiek kitose srityse. Skiriu daug dėmesio miego kokybei, mitybai ir sportui. Turiu ne tik dienotvarkę, bet ir ilgą sąrašą, kokių klaidų nekartoti arba ko nedaryti, kurį peržvelgiu dienos pradžioje primindamas sau savo prioritetus.

Studijuoju žmogaus smegenų veiklą ir psichologiją, tai labai pasitarnauja gyvame pokeryje stengiantis suprasti, ką galvoja žmogus. Darau įvairius psichologinius pratimus. Daug dėmesio skiriu sąmoningumui tobulinti ir savo energijos lygiui palaikyti, tai padeda nuveikti visus tuos dalykus, kurie daro mane geresnį. Pasižiūriu ir mokomąją medžiagą, tai apleisti būtų didelė klaida.

– Dėl pokerio nemažai keliauji po pasaulį. Kuo skiriasi turnyrai, apskritai šio žaidimo kultūra skirtinguose pasaulio kraštuose?

– Skiriasi žaidėjai, o patys turnyrai, jų taisyklės beveik panašūs. Silpniausi pokerio žaidėjai yra šalyse, kurios nekalba angliškai, taigi turi gerokai mažiau prieigos prie kokybiškiausios mokomosios medžiagos. Įdomu buvo žaisti Brazilijoje, kur žmonės prie pokerio stalų išreiškia labai daug emocijų ir ekspresyviai švenčia laimėtas partijas. Kinijoje nemažai žmonių, kurie yra be proto turtingi ir brangius pokerio turnyrus žaidžia pramogaudami, visiškai nekreipdami dėmesio į rezultatus. Lietuvoje gyvo pokerio lygis pasaulio masteliais yra tikrai aukštas, didelį procentą turnyrų žaidėjų sudaro žmonės, bandantys iš šio užsiėmimo užsidirbti.

– O kaip žaisti pokerį tau labiau patinka – nuotoliniu būdu kompiuteriu ar gyvai vykstančiuose turnyruose?

– Kol stigo gyvo pokerio patirties ir nepavyko prisitaikyti, tol labiau patikdavo internetinis pokeris ir komfortas galint žaisti lovoje su apatiniais, jei tik yra noro. Tačiau tobulėjant gyvajame pokeryje, pradedant pastebėti įvairias varžovų elgesio tendencijas, kaip jie išsiduoda tiek fiziškai, tiek psichologiškai, kilo didelis susižavėjimas, ir šiuo metu tikrai labiau mėgaujuosi gyvu pokeriu. Ne paskutinėje vietoje ir galimybė pakeliauti, susipažinti su įvairiomis kultūromis ir daugybe įdomių žmonių.

– Beje, kiek žinau, žaidžiant gyvai, tenka ne tik svarstyti apie žaidimo strategiją, bet ir slėpti savo emocijas, būti užsidėjus vadinamąjį pokerface. Ar labai sunku tai daryti?

– Karjeros pradžioje tai buvo iššūkis. Stengdavausi visuomet išlaikyti vienodą kūno kalbą, nesvarbu, blefuoju ar turiu geras kortas, turėjau akinius nuo saulės su dioptrijomis tam, kad paslėpčiau savo žvilgsnį. Augant pasitikėjimui savimi, labiau koncentruojuosi ne į save, o į varžovus. Blefas ar labai didelis bankas nebesukelia tokių emocijų. Jei esu geriausios būsenos, kaip tik galiu manipuliuoti varžovais, išduodamas priešingas emocijas, negu jaučiu iš tiesų, ir visa savo kūno kalba bandydamas papasakoti varžovui melagingą istoriją, kuri privers jį suklysti. Dėmesys nukreiptas į varžovų elgesį bei emocijas, pats stengiuosi išlikti atsipalaidavęs, nes atsipalaidavimas yra didelė sudedamoji flow būsenos dalis.

– Kaip vertini visuomenėje pasitaikantį įtarumą, susijusį su pokeriu, manymą, kad tai kažkas nešvaraus, netgi nelegalaus, rizikingo?

– Manau, kad žmonės bijo to, ko nesupranta. Lietuvoje pokeris nėra plačiai diskutuojama tema, todėl jis suplakamas į vieną krūvą su visais kitais azartiniais žaidimais. Yra stereotipų apie šį žaidimą, kurių niekas nekvestionuoja. Netgi įstatymiškai pokeris yra vienoje eilutėje su visais kitais azartiniais žaidimais, kuriuos valdo kazino. Pagrindinis skirtumas yra tas, kad pokerį žmonės žaidžia tarpusavyje, kas laimės ir kas pralaimės per didelį sužaistų partijų kiekį, priklauso nuo įgūdžių, o žaidžiant prieš lošimų namus, kurie yra paruošę sistemą bei tikimybių teorijas, nepalankias lankytojams, lošėjas neturi šansų laimėti, tai gali būti laisvalaikio praleidimo būdas, bet ne pastovus uždarbio šaltinis.

– Kiek tiesos, kad pokerio žaidėjai mėgsta lengvabūdišką gyvenimą, turi žalingų įpročių?

– Nors tai stereotipas, bet kai kurie stereotipai nesusikuria be priežasties. Vis dėlto didesnė dalis žaidėjų būtų būtent tokie, kaip apibūdinai. Bet tai būdinga daugeliui sričių, kuriose yra aukšta rizika, daug streso, didelės pinigų sumos. Akcijų biržose, investicijų pasaulyje arba versle žmonės taip pat garsėja įvairiais lengvabūdiškais poelgiais ar žalingais įpročiais. Žmogus tokiose srityse pripranta prie adrenalino, jo smegenys nuolat stimuliuojamos. Todėl labai svarbu laisvu laiku jo gauti iš sveikų šaltinių, pavyzdžiui, sporto ar sekso, kad nelinktum į žalingus įpročius. Meditacija sumažina šios stimuliacijos poreikį. Streso kontrolė taip pat labai svarbi, tam irgi labai padeda meditacija ir kokybiškas poilsis.

– Nemažai žmonių dėl įvairių lošimų praranda didžiules sumas. Kaip išlaikai šaltą protą, kai azartas skatina rizikuoti?

– Mano supratimu, didžiausia rizika gyvenime yra nerizikuoti. Taip, gali visą gyvenimą likti vidutinybe, susitaikyti su mažesniais poreikiais, žemesniais standartais bei nugramzdinti savo svajones į užmarštį ir gyventi nuobodžiai. Žinoma, rizika turi būti pagrįsta, turi būti pasiruošęs visiems scenarijams. Versle labai daug sėkmės istorijų, kur iš pradžių teko dešimt ar daugiau kartų suklysti ar net bankrutuoti. Man chaosas, neužtikrintumas, aukštos įtampos situacija, didelė rizika yra tai, kas mane veža. Tačiau labai svarbu disciplina, šaltas protas, savikontrolė, sąmoningumas, adekvatūs ir apgalvoti sprendimai, pozityvumas ir jokios neigiamos reakcijos į nesėkmes. Tai man padėjo nuo savo karjeros pradžios neturėti didesnių problemų ir neprisivirti košės. Manau, kad išlaikant šias savybes ir balansuojant su apskaičiuota bei protinga rizika, galima daug ką nuveikti.

– Ką pasakytum jauniems žmonėms, manantiems, kad tai – puiki alternatyva nuobodžiam darbui nuo aštuntos iki penktos? Ko reikia, kad taptum geru pokerio žaidėju?

– Patarčiau paklausti savęs, kodėl nori žaisti pokerį. Jei dėl pinigų, tuomet rekomenduočiau investicijas, verslą, kriptovaliutas, finansų sritį. Manau, tiek pinigai didesni, tiek vertybės labiau susietos su potencialiais rezultatais. Jei nori stabilumo ir ramybės gyvenime, tai arba teks labai stipriai dirbti, kad šiuos mąstymo įpročius pakeistum, arba pokeris gali psichologiškai suvalgyti tave gyvą. Manau, didžiausia perspektyva laukia tų, kurie nuoširdžiai myli žaidimą, nori tobulėti, mėgaujasi žaidimu ir nesitiki greitų, lengvų pinigų.


Įdomūs faktai apie pokerį

* Pirmoji pokerio partija sužaista dar 1829 m. JAV.

* Internete pokeris imtas žaisti XX a. paskutiniame dešimtmetyje, o itin išpopuliarėjo pirmojo šio amžiaus pirmojo dešimtmečio viduryje.

* Pokeryje yra kortų kombinacija (du tūzai ir dvi aštuoniukės), vadinama Numirėlio ranka. Pavadinimas kilo iš istorijos, kai būtent šias kortas rankoje laikydamas nuo kulkos krito amerikiečių herojus Wildas Billas Kickokas.

* Pokerio rūšies "Texas hold’em" Teksase lošti iš tikrųjų negalima. Išimtis taikoma tik vienam ant indėnų žemės pastatytam kazino ir pokerio lošimo kambariui, sugebėjusiam rasti įstatymo spragą.

* Nėra būdų patikrinti, tačiau manoma, kad ilgiausias pokerio turnyras truko net aštuonerius metus, penkis mėnesius ir tris dienas. Sakoma, kad 1881 m. prasidėjęs turnyras nutrūko tik tuomet, kai pastatas, kuriame jis vyko, buvo apsemtas.


Sportinis pokeris Lietuvoje

Pokerį žaidžia didžioji pasaulio dalis. Daugumoje šalių tai žaidimas, kuris žaidžiamas iš pinigų. Todėl jo statusas įvairiose šalyse yra labai skirtingai apibrėžtas. Vienur jis pripažintas azartiniu žaidimu, kitur – sportu, dar kitur yra tam tikras miksas.

Lietuvos sportinio pokerio federacija (LSPF) yra oficiali sportinio pokerio veiklą Lietuvoje reguliuojanti organizacija, jungianti sportinio pokerio asociacijas ir klubus. Šiuo metu LSPF priklauso šešios regioninės asociacijos: Vilniaus sportinio pokerio asociacija, Kauno sportinio pokerio asociacija, Pajūrio pokerio klubas, Šiaulių sportinio pokerio asociacija "Full House", Panevėžio, Druskininkų asociacijos.

2010 m. kovo 20 d. Kūno kultūros ir sporto departamentas pripažino LSPF kaip sporto federaciją.

LSPF veikia legaliai ir jos rengiami turnyrai bus legalūs. Turnyrai remiasi sportiniu principu, o nugalėtojai apdovanojami LSPF pasižymėjimo ženklais.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių