Pirmoji naktis – ant vandens plaukiojančiame namelyje

Paskui kruvinus įsiaudrinusius vyrus bėgo keli šimtai žmonių. Netrukus tarpusavyje pradėjo muštis ne tik vyrai, bet moterys ir vaikai. Prancūzijos Polinezijos gyventojai itin retai vartoja alkoholį, tad ir buteliukas alaus jiems aptemdo protą.

"Visi vietos gyventojai kilę iš 20 šeimų, todėl susimušus vyrams įprasta peštis visam kaimui, – Latvijoje reklamos agentūrą "Shark Media" turintis buvęs kaunietis Kęstutis Isakas ilsėjosi turistų rojuje – Bora Bora bei Murea salose. – Tačiau kitą dieną jie vienas su kitu apsikabina ir pykčius užmiršta."

Rykliai nepuola žmonių

Agresyvūs ir šokiruojantys vaizdai Bora Bora ir Murea salose – retenybė. Nes vietiniai – labai taikūs, prieš turistus niekada nepakels rankos, net nepaims paliktos piniginės. Sveikinasi ir vaikai, ir suaugę: moterys dviem bučiniais į kiekvieną skruostą, vyrai – dviem pliaukštelėjimais į delnus.

"Nekreipk dėmesio į šunis, saugokis šeimininko", – vis dėlto juokauja vietiniai.

Iš mažoje salelėje įrengto oro uosto, kuriame yra tik pakilimo takai, į kitą salą plukdinami turistai gali baimintis nebent kainų.

Gražiausią pasaulyje lagūną turinčioje koraliniais rifais supamoje Bora Bora saloje alaus buteliukas parduotuvėje kainuoja nuo 4, neilgi vietinio masto skydžiai lėktuvu 100-200, vakarienė dviems restorane 150-250, o 1975 metų automobilis "Peugeot 106" – 2000 eurų. Tiesa, salose nepriima arbatpinigių.

Ten nebaisūs net rykliai, kurie, pasak instruktorių, dar nė karto nebuvo užpuolę žmonių. Į įvairiaspalvę lagūną turistai atplukdomi laivu ir iki pažastų įbrenda į vandenį.

"Žuvies file gabaliukais šeri tave baksnojančias rajas ir nedidelius, maždaug dviejų metrų ilgio, juodadėmius ryklius. Nardai, o virš tavo galvos suka ratus penkių metrų ilgio citrininiai rykliai", – pasakojo apie įspūdžius vandenyje K.Isakas.

Nuo ryžių pilnėjama

Nuo ryžių pilnėjama, o nuo bulvių bei ankštinių augalų – lieknėjama. Ir nebandykite teigti kitaip, nes Taičio ir mažesnių Prancūzijos Polinezijos salų gyventojai įsižeis.

"Turbūt todėl jie drūti", – pasak K.Isako, be ryžių, vietiniai taip pat labai mėgsta jūros gėrybes bei žalią žuvį su šviežiomis daržovėmis.

"Didžioji mama"– ne tik stambi, bet ir valdinga: 10-15 vaikų pagimdžiusi moteris ten vadovauja ūkiui, darbams, šeimos finansams.

Polineziečiai uždirba ne tik iš turizmo: už vienoje iš salų vykdomus karinius bandymus bei galimybę leisti dirbtinius Žmės palydovus prancūzai moka dideles subsidijas. Pelno atneša ir daug auginamos vanilės bei ananasų: Murea sala vadinama ananasų karaliene.

"Tai, ką geriame iš kokoso riešuto – ne pienas, o viduje susikaupęs vanduo, – laukinėje gamtoje I.Isaką su žmona Daiva vietiniai išmokė atidaryti kokoso riešutą. Tereikia nugremžti žievę ir aštriu pagaliu suduoti per "akį" – kokosas lengvai dūžta. – Pieną spaudžia iš baltos tarkuotos kokoso masės."

Mėgsta ir Holivudo įžymybės

Įvežtoms prekėms mokamas 82 procentų muito mokestis. Tačiau ir brangiai pirktų automobilių vietiniai neremontuoja: neretai nupirkę iš jų 5 metų senumo mašinas atvykėliai randa jose gamyklinius tepalus.

Bet polineziečiai nusipirko penkis įspūdingus "Airbus". Šių lėktuvų pagalba savo sostinę Papeetę jie sujungė su Oklendu, Sidnėjumi, Tokijumi, Paryžiumi ir Los Andželu.

Visus atvykstančius vietiniai pasitinka muzika, dainomis ir balta nacionaline gėlele tiare, išvykstantiems ant kaklo kabina vėrinius iš kriauklių, o prie vandens turistus stebi tūkstančiai įvairių krabų. Iš ten neįmanoma paskambinti į Lietuvą, o 10 minučių, praleistų internete, kainuoja litą.

"Ilsėtis salose labai mėgsta įžymybės, nes ten jų niekas nepersekioja ir neprašo autografų", – K.Isakas prisiminė daugiau nei 300 garsenybių aplankytą restoraną "Kruvinoji Meri".

Gavo vietinę pavardę

10 metų vestuvių sukakties proga Kęstutis su žmona tapo Teremoana: naują pavardę jie gavo susituokę pagal vietinius papročius. Prancūzijos Polinezijoje dar dabar vietinės merginos teka sulaukusios 12-16 metų amžiaus, o turistai tuokiasi dėl egzotiškos pramogos: Ženevos konvencija ten negalioja.

"Mums mojavo viso kaimo gyventojai, – pasakojo K.Isakas apie egzotišką vestuvių ceremoniją. Atplaukusius viena piroga į krantą jaunuosius išskyrė. – Žmonai, vahine, daromas masažas aliejumi, o vyras, tane, mokomas šokti."

"Hare mai na tau here", – skambant būgnams ir grojant gitarai dainavo kaimo gyventojai specialiu drabužiu – parea apsirengusiems jauniesiems. Kaimo krivis svetimšalių poros garbei simoboliškai sujungė tris dievus – vandenyno, žemės ir oro. Tarp rankų surišti du palmių lapai sujungė su žemės, užpilti kokoso vandeniu – su vandenyno ir aprišti ti fai fai audeklu – su oro dievu.

Jaunavedžiai pasikeitė gėlių tearių vėriniais, šoko, skanavo ant akmenų bei kokoso žievės iškeptos mėsos, žuvies, ugnį spjaudė fakyrai ir kelias valandas linksminosi visas kaimas.

O pirmoji naktis? Kęstutis Teremoana nusijuokė: "Namelyje iš bambukų. Ir būtinai – plaukiojančiame ant vandens."