Neseniai knygynuose pasirodžiusi lietuvių autorės knyga "Aiškiaregės klaida" intriguoja skaitytojus – kas tikroji jos kūrėja?

Ditos Zikarės slapyvardžiu prisidengusi psichologė panoro išlikti anonimiška. "Taip elgiuosi dėl savo darbo. Nenoriu, kad skaitytojai mane tapatintų su heroje. Sutapatinimas pavojingas, nes klientų lūkesčiai gali susikirsti su tradiciniu požiūriu į psichologo darbą", – prisipažino 36-erių kaunietė. Debiutuojanti rašytoja jau keletą metų intensyviai domisi neatskleistomis žmogaus dvasios galimybėmis. Naujajame romane alternatyvi psichologijos praktika virto pagrindine knygos tema.

– Kuo psichologei pasirodė įdomus rašytojos amatas?

– Parapsichologija mane domina seniai. Kai pajutau poreikį rašyti, suvokiau – slapti žmogaus pasąmonės klodai labai įdomi sritis. Įsitraukusi į procesą pajutau malonumą rašyti. Dirbu ne tik psichologės, bet ir administracinį darbą. O rašymas mane išvadavo nuo kasdienės rutinos.

– Knygoje narpliojate žmogaus pastangas valdyti pasąmonę ir likimą. Ar tai iš viso įmanoma?

– Taip. Psichologinis darbas su savimi – kaip sportas. Treniruoti psichiką galima kasdieniais pratimais, ir jie duoda rezultatų. Ta tema yra labai daug literatūros – įvairūs pozityvaus mąstymo dėsniai, jogos metodikos, meditacija. Iš tikrųjų, keisdami požiūrį į aplinką ir kontroliuodami save, žmonės gali labai teigiamai pakreipti savo būtį.

– Knygoje aprašoma hipnozė, neurolingvistinis programavimas, spiritizmo seansai. Ar pačiai teko juose dalyvauti?

– Teko. Visus įspūdžius surašiau knygoje. Šios sritys leidžia iš naujo pažinti žmogų. Skamba paslaptingai, bet viskas pasiekiama. Tiesiog tam reikia skirti laiko, sutelkti dėmesį, atsipalaiduoti. Šiandienis ritmas beprotiškas. Bet pažiūrėkite, yra nemažai žmonių, kurie išmoko kovoti su savimi. Tik nereikėtų pasijusti visagaliams – gyvenime visada egzistuoja paklaida. Herojės Viktorijos išgyvenimai siejasi su manaisiais, bet negaliu su ja tapatintis. Pati praktikuoju tik meditaciją.

– Paminėjote meditaciją. Ar jūsų knyga alsuoja Rytų dvasia?

– Visa knygos istorija persmelkta Rytų dvasios. Ji prasideda nuo atsipalaidavimo, jogos. Tolesniuose puslapiuose nagrinėju gebėjimą užsimiršti ir atsiriboti nuo aplinkinio pasaulio bei kasdienės įtampos. Be to, knygoje pateikiu daug parapsichologinių žinių. Noriu paskatinti žmones tikėti savo galimybėmis. Bet knygos negalėčiau pavadinti pozityvaus mąstymo vadovu, neapsirikite – tai vis dėlto romanas.

– Daugelis rašyti mokosi skaitydami kitų autorių knygas. Ką galėtumėte pavadinti savo guru?

– Iš tiesų literatūra – pagrindinė mano mokytoja. Man skaitymas – kasdienė veikla. Iš mėgstamų autorių išskirčiau Wayne'ą W.Dyerį. Man patinka jo dvasingumas ir tikėjimas žmogaus galimybėmis.

– Psichologai, kurie griebiasi plunksnos, dažnai renkasi įprastą kelią – knygose užrašinėja savo klientų istorijas. Kodėl pasukote kitu keliu?

– Negalėčiau pasigirti turinti pakankamai patirties tokiai knygai. Gali būti, kad ateityje dar grįšiu prie šios temos ir užrašysiu daug intriguojamų ir įdomių istorijų iš savo kabineto.

Kūrinys svarbiau nei autorius

Edvinas Kalėda. Žemaitis prozininkas Giedrius Rekašius tapo vienu skaitomiausių savo kartos lietuvių rašytojų. Jis ilgai slėpėsi po kauke net tada, kai jo romanų trilogija "Nemylimi", "Svetimi" ir "Pasmerkti" buvo geidžiamiausi kūriniai knygynų lentynose. Viename interviu autorius tiesiai prisipažino – pseudonimas ir veido slėpimas jam padėjo išgarsėti.

Asuka Fujimori. Mažai kas žino, kad Asuka Fujimori – ne moteris ir ne japonė. Iš tikrųjų knygos "Mikrokosmas, arba Sogos teorema" autorius yra lenkų kilmės prancūzas. Dar šis kūrėjas pasirašo Thomaso Taddeuso vardu, tačiau ir pastarasis – išgalvotas. Autorius iki šiol kruopščiai slepia savo asmenybę. Ne veltui pernai Vilniaus knygų mugėje apsilankęs rašytojas nesiteikė atsakyti į jokius asmeninius klausimus nei leidyklos darbuotojams, nei susidomėjusiems skaitytojams.