Paminklą Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečiui Klaipėdoje kurs vienas iš dviejų Nacionalinės premijos laureatų – Regimantas Midvikis arba Arūnas Sakalauskas.
Pakeitė sprendimą
Tai gana netikėtas posūkis šio paminklo statybos epopėjoje, prasidėjusioje dar 2006-aisiais. Tuomet įamžinti Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmetį uostamiestyje pasiūlė Klaipėdos krašto prisijungimo prie Lietuvos paminklo paramos fondas. Jo iniciatyva uostamiestyje jau stovi paminklas, vadinamas „Arka”.
Lietuvos vardo tūkstantmečiui įprasminti fondo nariai pasiūlė iš miestelėnų surinktomis lėšomis pastatyti dar vieną paminklą. Buvo paskelbtas viešas idėjų konkursas. Jo pirmajam turui 2007-ųjų vasarį buvo pateikti devyni pasiūlymai, iš kurių komisija neišsirinko nė vieno. Antrajame ture tų pačių metų gegužę iš 15 projektų vienbalsiai buvo pritarta dizainerio Kęstučio Valiuškio skulptūrinės kompozicijos – saulės laikrodžio „Lietuva – 2009“ idėjai. Ją buvo ketinama įgyvendinta Klaipėdos kruizinių laivų terminale.
Bet praėjus metams autoriaus idėja nė kiek nepažengė kūrinio link. Todėl paminklo statybos reikalais besirūpinantis Paramos fondas, vadovaujamas KLASCO generalinio direktoriaus Valentino Greičiūno, pakeitė savo sprendimą – atsisakė laimėjusio konkursą autoriaus paslaugų. „Turime imtis aktyvesnės veiklos, jei norime iki kitų metų liepos 6-osios, kai visa šalis švęs Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmetį, padovanoti uostamiesčiui simbolį, pabrėžiantį, kad Klaipėdos kraštas – taip pat Lietuva“, – paaiškino V.Greičiūnas. Jo teigimu, tokio paminklo garaže nesukursi, tam reikia ir patirties, ir organizuotumo.
Todėl dar prieš penkis mėnesius buvo nutarta kreiptis į skulptorius R.Midvikį ir A.Sakalauską, pastačiusius Lietuvoje ne po vieną paminklą ir už juos apdovanotus Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija. Klaipėdoje R.Midvikis 1997-aisiais sukūrė paminklą M.Mažvydui, A.Sakalauskas 2003-iaisiais – paminklą Didžiosios ir Mažosios Lietuvos susijungimui.
Su raiteliu ant žirgo
Fondo paprašyti abu skulptoriai šią savaitę pateikė savo pasiūlymus ir pristatė projektų maketus.
Skulptoriai galėjo rinktis dvi paminklui numatytas naujas vietas – Mažvydo alėjos ir Herkaus Manto gatvės sankirtoje arba skvere priešais „Meridianą“.
Paminkle pasišovęs supinti šiuolaikiškai transformuotus istorinius ir realistinius motyvus R.Midvikis sakė sąmoningai pasirinkęs aikštelę priešais „Meridianą“, nes ten savo idėją galėjęs „suvesti su subtiliu senamiesčio masteliu ir žaisti istorizmu“. Architekto Vytenio Mazurkevičiaus nuomone, architektūriškai ir inžineriškai lengvai įvykdomas projektas – aiškaus silueto, su žvilgančiu ženklu viršuje objektas – būtų gerai matomas ir kartu papuoštų Danės krantinę.
R.Midvikis ten siūlo iš granito ir bronzos pastatyti vertikalią maždaug septynių metrų aukščio, bet toje erdvėje – kamerinę skulptūrą: skeptrą primenančią koloną su rutuliu, iš kurio viršuje išnyra žirgas su raiteliu. „Būtent prieš tūkstantį metų Lietuvoje susiformavo kario-raitelio kultas, visuomenė tapo vikingiška. Tada atsirado ir mūsų Vytis, naudojamas Lietuvos heraldikoje. Europa tada susipažino būtent su tokia – raitelių – Lietuva“, – tvirtino skulptorius.
Jis mano, kad bronzinė raitelio figūrėlė natūraliai sudomins žmones: „Specialiai jos nekonkretizavau. Gal tai sargybinis, saugantis Lietuvos sieną, – svarstė autorius. – Ir jis ne su kalaviju, o su ietimi. Ant jos – galbūt savos žemės ženklas – kaip užuomina, kad atsirado žemė Lietuva, kuri save saugo. O skeptro idėja – valdžios simbolis. Štai taip eini senamiesčiu, randi skulptūrėlę, kyla klausimų ir sužinai istoriją.“
Skleidžiasi žemės žiedu
A.Sakalauskas sakė taip pat galvojęs apie raitelį, bet šiemet vieną jau nulipdęs, todėl norėjęs kažko visai kito, ko iki šiol nėra daręs, – „surasti ir sukurti naują formą, paeksperimentuoti technologijomis“.
Jo pristatytas „Žemės žiedas“ – šiuolaikiška simbolinė kompozicija iš raudono granito ir metalo – apstulbino visus.
Skulptūra – irgi šešių–septynių metrų aukščio, autoriaus nuomone, ją galima statyti ir Danės krantinėje, ir Mažvydo alėjoje. Ažūrinis pumpuro formos kūrinys, anot skulptoriaus, galėtų būti kiaurai pereinamas, o skulptūros briaunos išrašytos Lietuvai nusipelniusių žmonių pavardėmis – tų, kurie ir yra tautos žiedas. Efektingai apšviestas paminklas trauktų akį ir naktį.
A.Sakalauskas pristatė du „Žemės žiedo“ variantus, tvirtindamas, kad projektas dar nebaigtas. Jį kurdamas jis konsultavosi su konstruktoriumi Tautvydu Tubiu, ir abu yra įsitikinę, kad iš pirmo žvilgsnio fantastinė idėja yra įgyvendinama.
Įvertino pirmieji
Pirmieji abu projektus įvertino paminklo Lietuvos vardo tūkstantmečiui Klaipėdoje iniciatoriai – Paramos fondo nariai V.Greičiūnas, Edvardas Malinauskas, Nijolė Novogreckienė, Benediktas Petrauskas, Valdemaras Puodžiūnas, Antanas Stanevičius ir Valdemaras Vaičekauskas.
Jie teigiamai atsiliepė apie abu skulptorių pasiūlymus, pabrėždami, kad anksčiau ar vėliau jiedu turėtų būti įgyvendinti Klaipėdoje. Vis dėlto R.Midvikio „raitelis“ pasitarime dalyvavusiems fondo nariams atrodė labiau tinkamas Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečiui įamžinti.
„Būtent tokia proga norėčiau, kad R.Midvikio kūrinys „nutūptų“ skvere prie „Meridiano“. Nors A.Sakalausko variantas – labai gaivus, net Čikaga mums pavydėtų“, – mano A.Stanevičius.
„Klaipėdoje niekur dar neturime paminklo su raiteliu, o A.Sakalausko projektui galbūt reikėtų atrasti vietos kur nors prie marių“, – sakė E.Malinauskas.
„Konceptualiai absoliučiai skirtingi darbai. Tik reikia parinkti tinkamą vietą. A.Sakalausko kūrinio neįsivaizduoju iš akmens, betgi modernus, prasmingas ir įspūdingas. Tačiau dabar visame pasaulyje grįžtama prie klasikos, bet kokioje srityje norima patikrintos medžiagos, aiškumo, suprantamų, šiltų dalykų. Ir nerastume pasaulyje didesnio miesto, kuriame nestovėtų raitelio paminklas. Šia proga – gal ir Klaipėdoje?.. Ir proga tinkama, ir romantinis karžygio motyvas bus priimtinas visoms čia gyvenančioms tautoms“, – samprotavo V.Puodžiūnas.
B.Petrausko žodžiais, R.Midvikio variantas bus visiems suprantamas, klasikinis, aiškus ženklas Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečio proga. „A.Sakalausko pasiūlymas – originalus, modernus, naujoviškas – jam irgi reikėtų paieškoti vietos“, – įsitikinęs B.Petrauskas.
„Aš palaikau R.Midvikio idėją, – teigė V.Vaičekauskas. – A.Sakalausko mintis dėl pavardžių užrašymo – patraukli, bet ją jau įgyvendina paminklo ta pačia proga sostinėje statytojai. O Klaipėdoje man būtų smagu, kad ir ne lietuvis simpatizuotų šiam paminklui – Lietuvos valstybės simboliui. Mes esame Klaipėda – norime pabrėžti savo svarbą, ir čia – specifinis kontekstas, neturėtume to pamiršti“.
„Mes jį statome vieningai Lietuvai ir kad papuoštume savo miestą“, – reziumavo V.Greičiūnas.
Paramos fondas dėl vieno iš dviejų projektų galutinai apsispręs, kai pareikš nuomonę visi jo nariai ir miesto savivaldybė. Tikimasi paminklą pastatyti už 350 tūkstančių litų. Ji atidengti planuojama 2009-aisiais, šaliai švenčiant Lietuvos vardo minėjimo tūkstantmetį.
Naujausi komentarai