Lenkų fotomenininkas Janas Bortkiewiczius kauniečiams apie savo gyvenimą ir pusę amžiaus besitęsiančią kūrybinę veiklą pasakos nuotraukomis.

Nemėgsta viešumos

Rytoj Mykolo Žilinsko dailės galerijoje atidaroma J.Bortkiewicziaus nuotraukų ir instaliacijų paroda erdvėse – menininko kūrybinės veiklos apibendrinimas, kurį kauniečiai pamatys pirmieji. Kai kurias nuotraukas fotomenininkas kūrė specialiai šiai parodai ir jas atspaustas pats pirmą kartą pats išvydo tik kabindamas ant galerijos sienų.

"M.K.Čiurlionio dailės muziejaus direktorius Osvaldas Daugelis man skyrė net 70 metrų galerijos sienų. Lenkijoje tokio ploto parodai niekada nesu turėjęs", – džiaugėsi svečias.

Parodoje J.Bortkiewiczius rodo apie 150 darbų iš įvairių kūrybos etapų. Čia rasite ir pačią pirmąją jo darytą nuotrauką, kurioje įamžinti Vroclavo laukai. "Šiame mieste praleidau beveik visą gyvenimą: augau, mokiausi, kūriau", – pasakojo fotomenininkas. Šiame mieste J.Bortkiewiczius keliolika metų vadovauja fotografijos galerijai ir rengia įvairių šalių fotografų parodas.

"Nemėgstu viešumos, todėl Lenkijoje mane atpažįsta nedaugelis. Manau, galėčiau dirbti universitete ir mokyti jaunimą, kaip likti nematomam", – šyptelėjo fotomenininkas. Ne veltui išvydęs į jį nukreiptą fotoaparatą, vyriškis ėmė juokauti: esą Džeimsą Bondą, o ne jį gaudyti turėtume.

"Be to, ir drabužiai – darbo", – taisydamasis džinsinius marškinėlius tarp paveikslų ir besimėtančių vielų ritinėlių ėmė slapstytis svečias.

Ypatingi sentimentai Vilniui

Vienoje parodos nuotraukoje – J.Bortkiewicziaus senelė. Nespalvotoje nuotraukoje įamžinta aštuoniolikmetė mergina, Pilsudskio legionų karė. "Ši ir dar viena nuotrauka – vienintelės ne mano", – prasitarė fotomenininkas. Toje antrojoje nuotraukoje – jo tėvas prie motinos kapo Rasų kapinėse. "Taip, supratote teisingai – aš gyvenau Vilniuje", – šyptelėjo fotografas. Tiesa, sostinėje jis praleido vos tris mėnesius – paskui šeima persikraustė į Lenkiją.

Ne veltui šioje ekspozicijoje kelios nuotraukos mena jo kūdikystės miestą. Jose – Šv.Stanislovo, Šv.Onos, Šv.Petro ir Povilo bažnyčių Vilniuje vaizdai, Rotušės aikštė, Švč.Mergelės Marijos koplyčia, kuriai jau pirmose "Pono Tado" eilutėse lenkėsi Adomas Mickevičius.

"Galėjau visas sienas iškabinti Vilniaus vaizdais, bet fotografavau tai, kas man patiko", – aiškino J.Bortkiewiczius.

Pašiepia narystę ES

Ekspozicijoje – ne tik sostinės ir Vroclavo vaizdai. Ant sienų – muzikos pasaulio žvaigždžių atvaizdai, paties J.Bortkiewicziaus autoportretai, įvairūs tam tikrus laikotarpius menantys ženklai: partinė plyta, lenkiškas sausas davinys už talonus.

"Viena nuotrauka, daryta prieš kelias dešimtis metų, dienos šviesą išvydo tik po 2000-ųjų. Kitas nuotraukų ciklas Lenkijoje iškabėjo vos dieną. Politika... Viliuosi, Kaune mano darbai kabės kur kas ilgiau", – žvelgdamas į nuotraukas, kuriomis pašiepiama narystė Europos Sąjungoje, kalbėjo fotomenininkas. Čia – lėkštė su mėlyna sriuba ir joje plaukiojančios žvaigždės, tokiais pačiais motyvais nuspalvintas menininko liežuvis, skrybėlė, geltona ir mėlyna spalvomis išmarginti gatvių užrašai, moterų drabužiai. "Net ir jūsų marškinėliai geltoni, o mano – mėlyni", – nusikvatojo pastabusis J.Bortkiewiczius.

Kiek tolėliau – kūriniai, skirti naujausiai tragedijai, sukrėtusiai Lenkiją: nulaužtas paukščio sparnas, kurį vaikščiodamas atsitiktinai rado fotomenininkas, ir raudonų plytų siena su keistu užrašu. Jį, pasak fotomenininko, supras tik tie lankytojai, kurie moka graikų kalbą.

"Menas negali būti madingas, jis turi būti nuoširdus, – svarstė svečias. – O svarbiausia – menas turi atspindėti tą laiką, kada jis sukurtas."

KAS: Jano Bortkiewicziaus fotografijos paroda.

KUR: Mykolo Žilinsko dailės galerijoje, Nepriklausomybės a. 12.

KADA: birželio 11 d. – liepos 25 d.