Neįkainojamas O.Dubeneckienės-Kalpokienės palikimas

XVI Thomo Manno festivalyje buvo pristatyta M.K.Čiurlionio muziejaus darbuotojos Irmantės Šarakauskienės parengta paroda „Kuršių nerijos apžavėta“ ir tautodailės rinkinys, kuriame sudėti menininkės Olgos Dubeneckienės-Kalpokienės (1891–1967) kūriniai, sukurti 1926 m. jai vasarojant Kuršių nerijoje.

Vasaros Kuršių nerijoje

Pasak I.Šarakauskienės, parodos pagrindas – Nacionaliniame M.K.Čiurlionio dailės muziejuje saugomas Olgos Dubeneckienės-Kalpokienės (1891–1967) Klaipėdos krašto kaimų: Nidos (Hakeno, Skruzdynės ir Purvynės), Preilos ir Klaipėdos miesto tautodailės rinkinys, sukurtas 1926 m.

Jį sudaro 29 akvarelių ir piešinių lapai su autoriniais pavadinimais, paaiškinimais bei numeracija, sudėti į pačios dailininkės sukurtą aplanką.

Viename piešinyje užfiksuota seno laivo pirmagalį puošianti skulptūra, matyta Klaipėdos mieste, kituose 28 kūriniuose įamžintas ją sužavėjęs unikalus Kuršių nerijos kultūrinis paveldas. Juose užfiksuoti pastabios menininkės dėmesį patraukę vietiniai statiniai, jų puošybos detalės, saviti antkapiniai paminklai – krikštai, tik šiam kraštui būdingi žvejybos laivai – kurėnai bei juos ženklinusios ir puošusios vėtrungės.

Dvidešimt penkiuose rinkinio lapuose įamžinti Nidos bei jos dalių – Skruzdynės, Purvynės, Hakeno (dar vadinto Atragiu) vaizdai, trijuose matomi Preilos fragmentai. Tai ne tik vertingi meno kūriniai, bet ir neįkainojama ikonografinė medžiaga tiksliai dokumentuojanti unikalų, tačiau nykstantį Kuršių nerijos paveldą.

Rinkinį įsigijo muziejus

Minėtą Klaipėdos krašto tautodailės rinkinį parodoje papildo jo paruošiamieji piešiniai bei eskizai, pasiskolinti parodai iš Lietuvos teatro, muzikos ir kino bei Neringos istorijos muziejų. Parodoje buvo eksponuojama ir iš vieno rinkinio piešinio „Žvejų valtys. Lapas 9“ gimusi drobė „Nida mėnesienoje“, sukurta tais pačiais 1926 m. bei pasiskolinta parodai iš kolekcininko P.Steponavičiaus rinkinio.

Dailės kūrinius parodoje paįvairina dvi O.Dubeneckienės-Kalpokienės nuotraukos, aptiktos Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje, kuriose ji užfiksuota tais pačiais 1926 m. Kuršių nerijoje.

Pati menininkė autobiografijoje mini, kad yra sukūrusi Klaipėdos krašto tautodailės rinkinį (piešiniai, akvarelės), kurį dar 1926 m. gruodžio 7 d. įsigijo Nacionalinis M.K.Čiurlionio dailės muziejus, anuomet vadinęsis Čiurlionies Galerija. Atsiminimuose dailininkė prisimena, kad šio rinkinio sukūrimas buvęs didelis darbas, pradedant nuo eskizinių piešinių ir baigiant spalvotais kūriniais, jį kūrusi pusę vasaros, 1926 m. atostogaudama Kuršių nerijoje.

Apdovanota talentais

Iš Livonijos vokiečių šeimos kilusi O.Dubeneckienė-Kalpokienė (merg. Schwede) gimė 1891 m. gegužės 30 d. Sankt Peterburge, inžinieriaus ir muzikanto Jono Schwede‘s šeimoje.

Tėvų namuose Sankt Peterburge dažnai skambėjo muzika ir buvo pilna muzikantų, mat muziką mėgęs jos tėvas buvo kamerinės muzikos draugijos narys ir griežė pirmuoju smuiku kvartete bei orkestre.

Olgos sceniniai gabumai atsiskleidė jau per tėvų namuose vykdavusius vakarėlius, tik tėvas jiems nepritarė, užtat visokeriopai skatino gimnazijoje išryškėjusį polinkį dailei, samdė privačius mokytojus.

Mokėsi dailininkų studijose

Pasak dailininkės, baigusi gimnaziją ji pradėjo savarankišką gyvenimą: vertėsi smulkiais darbeliais – piešė atvirukus, darė eskizus pagalvėlėms, kol išgirdusi, kad profesorius Levas Dmitriev-Kavkazskij (1849–1916) gabesnius jaunuolius priima į savo studiją nemokamai, pasiprašė į ją priimama. Čia Olga Schwede mokėsi apie 4 metus.

Profesoriui mirus, dailės mokslus tęsė kitų garsių dailininkų studijose. Tuo pat metu studijavo šokio, pantomimos meną.

Ištekėjusi už Peterburge studijavusio ir dirbusio lietuvių kilmės architekto, dailininko ir pedagogo Vladimiro Dubeneckio (1888–1932) su juo 1919 m. atvyko į Lietuvą. Bandė įsikurti Kaune, tačiau, nepavykus rasti darbo, 1919 m. rudenį išvyko į Berlyną, kur, anot menininkės, V.Dubeneckis dirbo dailininku baldų fabrike, o ji gilino choreografijos žinias.

Sugrįžo į Kauną

1921 m. sugrįžo į Kauną (jame gyveno iki pat mirties). Įstojo į Lietuvos meno kūrėjų draugiją ir tų pačių metų rugsėjo 15 d. gavo leidimą įsteigti privačią baleto mokyklą, išugdžiusią pirmąją Lietuvos baleto šokėjų kartą.

O.Dubeneckienė rengė koncertus ir buvo viena pirmųjų Lietuvos Valstybės teatro choreografių: sukūrė šokius kone visoms 1921–1924 m. teatre statytoms operoms, o juos atliko O.Dubeneckienės mokiniai.

1925 m. į Lietuvą atvykus baletmeisteriui Pavelui Petrovui, choreografo darbą perdavė jam, o pati ėmėsi kurti kostiumus Valstybės teatro pastatymams, dažnai bendradarbiaudama su jų scenografijas kūrusiu vyru V.Dubeneckiu. Kostiumų eskizų, anot dailininkės, ji sukūrė keletą šimtų. Vėliau O.Dubeneckienė-Kalpokienė kūrė ir scenografijas (daugiau nei 10 pastatymų).

Muo 1923 m. O.Dubeneckienė-Kalpokienė dalyvavo visose Lietuvos meno kūrėjų, Lietuvių dailės, Lietuvos dailininkų draugijų rengtose parodose, jos kūriniai eksponuoti ir parodose užsienyje: Rygoje, Taline, Drezdene ir Niujorke.

Be gausybės spektaklių kostiumų ir scenografijų, dailininkė yra sukūrusi nemažai portretų, daugiausia Valstybės teatro artistų: Kipro Petrausko, Adelės Galaunienės, Aleksandro Kutkaus (1928), Marijos Juozapaitytės, taip pat savo antrojo vyro, už kurio ištekėjo po V.Dubeneckio mirties, dailininko Petro Kalpoko.