Jau netrukus M.Žilinsko dailės galerijoje veiks Pirmosios Lietuvos Respublikos plakatų, sukurtų 1918–1930 m., paroda, paįvairinta ano meto nuotraukomis ir istorine rašytine medžiaga.
Drugelių jėga
Nors yra plakatą lyginančiųjų su vienadienio drugelio gyvenimu, tačiau tas plazdantis gatvėse drugelis ilgainiui tampa raiškiu prabėgusio laiko visuomenės politinio, kultūrinio bei ekonominio gyvenimo liudytoju. Būtent tokiais mūsų praeities liudytojais tapo 1918–1930 metų plakatų parodos "Tai buvo neseniai..." eksponatai, turintys iš tiesų didelę išliekamąją vertę.
Parodos idėjos autorė ir viena kuratorių Aušra Vasiliauskienė atkreipė dėmesį, kad ankstyvieji plakatai buvo kurti ant trapaus, prastos kokybės popieriaus, todėl, nors ir buvo gausiai tiražuoti, tik nedaugelis išliko iki mūsų dienų. Matyt, dėl šios priežasties jie vadinti vienadieniais drugeliais, nors jų reikšmė tarpukariu, kai nebuvo televizijos, o radiją turėjo tik nedaugelis, buvo didžiulė. Plakatų konkursuose, kurių nugalėtojai gaudavo nemažas premijas, noriai dalyvaudavo žinomi dailininkai.
Subtili salietros reklama
Parodoje pateikti 88 išlikę 1918–1930 m. plakatai, pateikiantys mums įvairiapusį ano meto gyvenimą. "Plakatus kūrė žinomi tarpukario dailininkai: Petras Rimša, Petras Kalpokas, Vytautas Bičiūnas, Adomas Varnas, Kazys Šimonis ir daug kitų garsenybių. Ankstyviausi plakatai liudija nepriklausomybės kovas, o vėlyviausi – Vytauto Didžiojo mirties 500 metų sukaktį 1930 m.", – patikslino A.Vasiliauskienė.
Parodos rengėjos plakatus suskirstė pagal tematiką: politika, kultūra, ekonomika. Pastarųjų plakatų temą vienija intriguojantis pavadinimas "Asfalte įklimpusios klumpės". Pasirodo, V.Akmenytė tokius žodžius parinko, įvardydama trečiojo dešimtmečio žemės ūkio ir pramonės santykį. Juk pirmosios Kauno gatvės buvo išasfaltuotos tik 1930 m.
V.Akmenytė pateikia ir kitą įdomią informaciją iš ano meto spaudos. Pavyzdžiui, trečiojo dešimtmečio pabaigoje Kaune, kuriame gyveno 4,1 proc. Lietuvos gyventojų, dirbo net 30 proc. visų darbininkų, veikė 15 proc. pramonės ir 13 proc. prekybos įmonių. Iš ekonominės tematikos plakatų subtiliu sprendimu išsiskiria Čilės salietros reklamos plakatas.
Ugnis – į priešininkus
"Apie politinių plakatų veiksmingumą byloja tarpukario spaudoje aprašyti faktai, kai konfrontuojančios politinės partijos įvairiais būdais naikindavo priešininkų reklamos plakatus. Įdomu tai, kad politinių reklamos plakatų turinys buvo skirtas ne tiek savireklamai, kiek priešininko kritikai. Tai buvo agitacija daugiau prieš, o ne už", – aiškino V.Akmenytė.
Žvalgantis po kultūros temai skirtus plakatus, galima sužinoti nemažai įdomių faktų apie laikinosios sostinės kultūrinį gyvenimą. Štai Antano Žmuidzinavičiaus sukurtas plakatas informuoja apie 1920 m. Kaune vykusią Pirmąją apžvalginę lietuvių meno parodą. Kartu galima pamatyti Rygoje planuotos, bet taip ir neįvykusios lietuvių dailės parodos konkursinius plakatus, kurie sukiršino pačius konkursantus.
Tarp plakatų kultūros tema yra ir afišų, iš kurių sužinome, kad, pavyzdžiui, jau 1919 m. Kaune įvyko pirmasis lietuvių artistų kuopos spektaklis "Kerštas", kurį režisavo vakarietiško tipo aktorė ir režisierė Unė Babickaitė, gavusi Kauno komendantūros leidimą rodyti spektaklį Miesto teatre.
Istorinė Švedės afiša
Išlikusi ir Boriso Dauguviečio spektaklio "Išdykusi mergiotė" 1925 m. afiša. Šalia galima paskaityti ano meto spaudos atsiliepimų. Viename jų rašoma, kad šis spektaklis skirtas prancūziško, o ne lietuviško temperamento žiūrovams.
Gal tik profesionalams žinoma, jog baleto Pirmojoje Lietuvos Respublikoje kūrėja laikoma Olga Dubeneckienė – tai patvirtina ir išlikusi afiša. Joje informuojama, kad O.Dubeneckienė – Švedė (toks jos slapyvardis) kviečia į pirmąją baleto studiją, kurią ji įsteigė 1921 m. Afiša papildyta ano meto spaudos atsiliepimais ir nuotraukomis.
Specialistai neabejoja: plakatai ir afišos su įvairiomis informatyviomis bei autentiškomis ištraukomis ir nuotraukomis iš Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus, Lietuvos teatro, muzikos ir kino bei kitų muziejų konstruoja autentišką 1918–1930 m. gyvenimo realybę.
Naujausi komentarai