N. Malūnavičiūtė: kartais nustembu per radiją išgirdusi savo balsą

LRT RADIJO laidoje „Muzikos valanda“ viešėjusi dainininkė papasakojo apie radijo įtaką savo muzikinei karjerai ir mėgstamas radijo laidas.

– Kas Jums yra LRT RADIJAS?

– LRT RADIJAS man yra viena įdomiausių stočių. Visų pirma, čia galima išgirsti daug klasikos, džiazo, įvairių autorinių ir neautorinių laidų apie šiuolaikinę muziką ar folklorą. Labai įdėmiai klausausi visų klasikinių laidų apie kompozitorius, mane labai domina ir teminės džiazo laidos. Manau, kad labai svarbu, jog radijas ne tik leidžia muziką, bet ir transliuoja laidas.

LRT RADIJAS turi ir tam tikrą filtrą, neleidžia prastos kokybės muzikos kūrinių, be to, šio radijo eteryje skamba ir tokia produkcija, kurios niekada negros komercinis radijas.

– Kiek įtakos Jūsų karjerai turi radijas?

– Tą įtaką sunku įvertinti. Bet labai džiaugiuosi, kad LRT RADIJAS, kitaip nei kitos radijo stotys, prieš grodamas dainą praneša ne tik atlikėją, bet ir dainų autorius. Jei būčiau dainų autorė, o mano dainą atliktų kitas žmogus ir visi laurai atitektų jam, man tai atrodytų nesąžininga.

– Ar dažnai klausotės radijo?

– Nemėgstu nuolat klausytis radijo, nes ir šiaip gyvenu su muzika, todėl noriu leisti ausims ilsėtis. Bet mano draugai, kolegos, tėvai radijo klausosi ir man nuolat primena, kad vis išgirsta mano įrašus eteryje. Tie įrašai nėra nauji, todėl leidžiu sau manyti, kad radijas transliuoja ne tik šviežius dalykus, bet ir tai, kas gera, nors ir sena.

– Už nemažą dalį Jūsų atliekamų dainų reikėtų dėkoti Andriui Borisevičiui, Audriui Balsevičiui ir kitiems kompozitoriams...

– Taip, šie autoriai man išties padarė didelę įtaką. Mano popdainų bagažas buvo sukrautas tik jų dėka. Žinoma, yra tekę įrašyti ir kitų garbių kompozitorių dainas pagal užsakymą, kurios man pačiai galbūt nėra labai artimos. Bet turiu pripažinti, kad kartais pati nustembu išgirdusi savo balsą per radiją. Man labai smagu per radiją išgirsti save dainuojant ir tik tuomet prisiminti, kad aš įrašiau tą kūrinį. Tai būna labai malonus siurprizas.

Beje, kai LRT RADIJAS šventė septyniasdešimtmetį, buvo paskelbtas dainų konkursas. Tais metais atlikau kompozitoriaus Jaroslavo Cechanovičiaus dainą „Sapno žmogus“, kurią dainuoju iki šiol įvairiuose projektuose. Ta daina nugalėjo minėtame radijo konkurse 1996-aisiais. Įdomu tai, kad atlikdama šią dainą koncertuose pastebiu, jog dauguma klausytojų jos nežino.

– LRT RADIJO devyniasdešimtmečiui skirtame projekte atliekate dainą „Pasaka“...

– „90 dainų – 90 legendų“ siekiama priminti populiariausias senas dainas, todėl šiame projekte ir atlieku dainą „Pasaka“. Manau, kad ši daina turi stebuklingą raktą į žmonių širdis ir yra viena iš populiariausių dainų. Paprastai šia daina pabaigiu savo koncertus, ir manau, kad ji yra nepamirštama.

– Ką manote apie dainas, kurias perdainuoja naujai? Juk Jūs pati turite vintažinių dainų programą...

– Perdainuojant dainas labai svarbu atkreipti dėmesį į tai, kaip tos dainos bus pateikiamos. Pati medžiaga gali būti nelabai įdomi, bet ją galima labai įdomiai pateikti. Viskas priklauso nuo žmonių, kurie turi viziją, fantaziją, neiškraipo dainos ir jai suteikia naujų spalvų. O jei atlikėjas turi savo stilių, braižą ir jam tinka nauja dainos aranžuotė, tai yra idealu.

Turiu vintažinių dainų programą ir net negaliu įvardinti jų stiliaus. Ten galima išgirsti visko – saloninės muzikos, tango, džiazinių baladžių. Rimantas Giedraitis ir Andrius Kulikauskas sukūrė labai įdomias aranžuotes šiems kūriniams. Žinoma, atlikti senas dainas yra ir iššūkis – juk visuomet išlieka pavojus senas geras dainas tiesiog sugadinti. Deja, mano atliekamų atnaujintų dainų per radiją išgirsti klausytojai negali, nes dėl lėšų stygiaus nėra kokybiškų šių dainų įrašų.

– O vaikystėje radijas skambėdavo Jūsų namuose?

– Mano tėtis labai daug metų grojo Lietuvos radijo ir televizijos orkestre. Visuomet su mama eidavome į tėčio koncertus, tad nuo vaikystės buvau susijusi su Lietuvos radijo ir televizijos pasauliu.

Viso interviu klausykitės LRT RADIJO laidoje „Muzikos valanda“.