- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
„Noriu pradėti lankyti sporto salę, todėl nusprendžiau išspręsti mane varginusią problemą – operuoti pritrauktą pirštą“, – pasakoja Naglis Bierancas, kuriam bus atlikta chirurginė operacija.
Minėta problema nuomonės formuotojui trukdė jau kurį laiką ir dėl jos netgi teko atsisakyti pamėgtos pramogos – vandenlenčių sporto.
Jautė skausmą ir diskomfortą
Su šia problema, vadinama Diupitreno kontraktūra, N. Bierancas susidūrė maždaug prieš pusantrų metų. Jo teigimu, konkretaus įvykio, kuris būtų paskatinęs taip prisitraukti mažąjį rankos pirštą, lyg ir nebuvo, problema tarsi atsirado savaime. Pradžioje pirštas buvo šiek tiek susilenkęs, ant delno atsirado guziukas, o su laiku tai pradėjo progresuoti.
„Su pritrauktu pirštu gyventi galima, tačiau tai sukelia diskomfortą. Dėl tokio piršto aš negaliu sportuoti ar užsiimti aktyviomis pramogomis. Anksčiau labai mėgau vandenlenčių sportą, tačiau šią vasarą tokio pomėgio turėjau atsisakyti“, – pasakoja žinomas vyras.
N. Bierancas dėl pritraukto mažylio teigia negalėjęs atlikti net bazinių sporto pratimų, tokių kaip atsispaudimai, nes pirštas nebeišsitiesė. Iš kitos pusės, sulenkti pirštą ir tinkamai laikyti svarelį irgi tapo sudėtinga. Per sunku buvo atlikti ir kai kuriuos fizinius darbus, kuriems reikalinga ta ranka. „Tas pirštas visą laiką sulenktas, o, jeigu bandai ištiesti, jį maudžia, tempia ir spaudžia. Be to, tokiu būdu pirštas dar labiau traumuojamas“, – pasakoja N. Bierancas ir priduria, kad nebūtų patikėjęs, jog mažasis pirštas galėtų būti toks svarbus kasdienėje veikloje.
Nori lankyti sporto klubą
Kaip pasakoja N. Bierancas, ši problema vizualiai nėra labai matoma: pirštas tiesiog iki galo neišsitiesia ir ant delno yra keletas guzelių. „Jeigu sėdėčiau ir nieko nedaryčiau, problemų tai nesukeltų, tačiau šiame gyvenime dar norėčiau kažką paveikti“, – šypsosi nuomonės formuotojas.
Tarp dalykų, kuriuos jaunas vyras norėtų nuveikti artimu metu, yra sporto salės lankymas. Todėl N. Bierancas nusprendė kreiptis į plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytoją Gediminą Samulėną, kuris pasiūlė pirštą operuoti. „Aš maniau, kad esu kone vienintelis toks, tačiau gydytojas patikino, kad tai būdinga tūkstančiams. Ir išties, kai apsidairai, gali aplinkoje tokių pavyzdžių pamatyti – ypač tarp senjorų“, – pastebi N. Bierancas.
„Vikingų liga“, būdingiausia vyrams
Kaip pasakoja plastinės ir rekonstrukcijos gydytojas G. Samulėnas, Diupitreno kontraktūra būna kelių formų: „Vieniems pasitaiko lengva ligos eiga: atsiranda mazgelis delne ir truputį patraukia pirštą, tačiau kasdienėje veikloje tai netrukdo, liga neprogresuoja. Tokiu atveju operacija nėra reikalinga. O kartais pasitaiko agresyvesnių ligos formų, kuomet pirštas prisilenkia labiau, žmogus nebegali delnu paliesti plokščio paviršiaus (tai vadinama „table-top“ testu), jam sunku sportuoti ar užsiimti kita fizine veikla, jaučiamas skausmas. Tai ženklai, kad reikalingas chirurginis gydymas. Be to, verta turėti omenyje, kad jei liga smarkiai progresuoja, piršto kontraktūra viršija 135°, o operacija vis atidėliojama, kartais prireikia piršto amputacijos.“
G. Samulėnas paaiškina, kad Diupitreno kontraktūros gydymas yra išskirtinai chirurginis, tačiau šios ligos kilmė bei patogenezė dar nėra iki galo aiški. „Žinoma tiek, kad polinkis sirgti šia liga dažniausiai genetiškai paveldimas ir dažniau serga vyrai, ypač vidutinio bei vyresnio amžiaus. Diupitreno kontraktūra taip pat siejama su fizine veikla – dažniau pasireiškia mėgstantiems aktyvų laisvalaikį, kuriame daug krūvio tenka plaštakoms, arba dirbantiems fizinį darbą. Šis faktorius laikomas plaštakos mikrotraumavimu. Svarbu paminėti, kad tai nėra sausgyslių liga, kaip dažnai manoma. Ligą lemia ne sutrumpėjusi sausgyslė, o besitraukianti delno fascija“, – specifiką išdėsto G. Samulėnas
Įdomu tai, kad tarp medikų Diupitreno kontraktūra dar vadinama „Vikingų liga“, mat jos šaknys glūdi Skandinavijoje – nuo seno daugiausia šios ligos atvejų dokumentuota Šiaurės Europos šalyse, prie kurių iš dalies galima priskirti ir Lietuvą.
Sportuoti galės po mėnesio
G. Samulėno teigimu, N. Bieranco atvejis yra kiek nestandartinis, nes tai jaunas vyras, kurio liga nėra labai pažengusi, tačiau tai jau pradėjo trukdyti kasdieniame gyvenime ir pirštas iki galo nebeišsitiesia. Todėl žinomam vyrui pirmadienį bus atlikta plaštakos chirurgijos operacija – aponeurektomija. Tai vidutinio sudėtingumo operacija, kuri trunka apie valandą. Maždaug per mėnesį pirštas turėtų visiškai sugyti ir N. Bierancas galės eiti sportuoti.
„Pasitaiko, kad ši problema bėgant metams atsinaujina, nes operacija pašalina ligos pasekmes, tačiau paties proceso nesustabdo. Tokiu atveju operaciją galima pakartoti. Bet kuriuo atveju, toks sprendimas leidžia žmogui gyventi visavertį gyvenimą ir užsiimti mėgstamomis veiklomis“, – apibendrina plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
PSO patvirtino pirmąjį „b raupų“ diagnostinį testą2
Jungtinių Tautų sveikatos agentūra penktadienį paskelbė patvirtinusi pirmąjį diagnostinį „b raupų“ (angl. mpox) testą, turintį tapti svarbiu įrankiu šalyse, kovojančiose su šios ligos protrūkiais. ...
-
Medicinos revoliucija Kaune: bus kuriami vaistai nepagydomoms ligoms gydyti34
Laikinoji sostinė nuo šiol turi savo vadinamąjį Silicio slėnį, įsikūrusį Aleksote ir gavusį „Alex“ pavadinimą. Pirmoji čia įsikūrusi įmonė tikisi, kad jų kuriami vaistai sukels revoliuciją medicinoje gydant nepagydomas ligas...
-
Nuo gripo ir COVID-19 pasiskiepijusi premjerė ragina pasinaudoti galimybe sustiprinti imunitetą34
Premjerė Ingrida Šimonytė, ketvirtadienį pasiskiepijusi vakcinomis nuo gripo ir COVID-19, ragina pasinaudoti galimybe pasiskiepyti ir kitus Lietuvos gyventojus, o ypač priskiriamus rizikos grupėms asmenis, kurie gali pasiskiepyti nemokamai. ...
-
Apie augantį sergamumą kokliušu: skiepijimo apimtys yra nepakankamos1
Stebint Lietuvoje augantį sergamumą kokliušo infekcija, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) epidemiologė Daiva Razmuvienė sako, kad ši liga daugiausia plinta tarp vaikų. Pasak jos, tai lemia nepakankamos vakcinavimo apimtys. ...
-
NVSC: Lietuvoje šiemet užregistruoti 36 legioneliozės atvejai
Lietuvoje šiemet iš viso užregistruoti 36 legioneliozės atvejai, skelbia Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). ...
-
POLA direktorė: prevencinėse programose dalyvauja tik apie 60 proc. žmonių1
Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) direktorė Neringa Čiakienė sako, kad ligų prevencinėse programose dalyvauja tik apie 60 proc. žmonių. ...
-
Atidarius VU Medicinos mokslo centrą, premjerė tikisi, jog jis taps tiesos šaltiniu1
Sostinėje, Santaros slėnyje, ketvirtadienį atidarius Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto (VU MF) Medicinos mokslo centą, premjerė Ingrida Šimonytė tikisi, jog jis taps tiesos šaltiniu, stabdančiu sąmokslo teorijas. ...
-
Naujajame „Northway“ odontologijos centre Klaipėdoje – išskirtinių ekspertų komanda7
Be įprastų odontologinio gydymo paslaugų, naujajame „Northway“ odontologijos centre Klaipėdoje daug dėmesio teikiama ir sudėtingesnėms burnos chirurgijos paslaugoms. Kas antram pacientui, norinčiam džiaugtis gražia šypsena, prireik...
-
Detektoriai mokyklose drausmina rūkorius: ar įmanoma visai užkardyti šį žalingą jaunimo įprotį?4
Dešimtyje Klaipėdos mokyklų įrengus cigarečių detektorius, įstaigų vadovai pastebi, kad patalpose rūkančių moksleivių gerokai sumažėjo arba jų visai neliko. Vis dėlto manoma, kad, siekiant visai užkardyti šį žalingą įprotį ta...
-
Skambutis medikams – dėl noro paplepėti?
Kiekvieną dieną uostamiesčio greitosios pagalbos ekipažai skuba į pagalbą miestiečiams. Tačiau yra ir tokių klaipėdiečių, kurie medikus kviečia ir dėl savo miglotų poreikių, ir tiesiog dėl noro paplepėti. ...