Mentalisto nebeįsileidžia nė vienas Lietuvos kazino

Mentalistui, psichologinės magijos iliuzionistui Nicholui Kin Lietuvos kazino žaisti neleidžia. Užtai 26 metų vyras kartais eksperimentuoja Kauno, Londono, Maskvos parduotuvėse, kai nepastebėtas apsaugos darbuotojų išsineša įvairių daiktų.

Ne apgaudinėja, o stebina

„Mentalizme bet kokį triuką pasitelkdamas meną ir iliuziją gali pateikti kaip psichologinį, o psichologinį – kaip fokusą. Vadovaudamasis penkiais pojūčiais sukuriu iliuziją, kad turiu šeštąjį pojūtį“, – Sveikatos psichologijos magistro laipsnį turintis Nicholas išsitraukia ekstrasensiniams sugebėjimams nustatyti sukurtas garsaus psichologo Karlo Zenerio kortas ir demonstruoja savo sugebėjimus.

„Ne, neapgaudinėju, tik stebinu. Naudoju psichologiją, įvairius triukus, nukreipiu dėmesį paliesdamas žmogų. Pasakysiu: “Tik negalvokite apie dramblį„, ir jūs būtinai apie tai pagalvosite“, – aiškina jis.

Šokiravo ukrainiečius

Savo mentaliniais, psichologiniais sugebėjimais Nicholas stebina ne tik lietuvius: neseniai jis grįžo iš Ukrainos, kur dalyvavo pasaulinės magijos festivalyje – ten antrą kartą buvo pristatytas prestižinei „Merlin Award“ nominacijai.

Ukrainos televizijoje Nicholas Kin šokiravo savo mentaliniais sugebėjimais: jis įteigė, kad iš lėkštės ragaudamas vandenį žmogus pajus tris savo mėgstamiausius skonius. Ir iš tiesų – iš pradžių įsitikinusi, kad ten vanduo, ukrainietė pajuto sultinio skonį, po to – vėl vandens, po to – mėgstamo patiekalo ir t. t.

Pirmą kartą savo neeilinius sugebėjimus Nicholas Kin pademonstravo būdamas 14 metų, kai valiutos keitykloje padavė 50 dolerių, o juos santykiu 1:4 jam iškeitė tarsi būtų davęs 100 dolerių.

„Negrąžinau, – nemeluoja Nicholas. – Na, bet kas mūsų yra be nuodėmių? Kitaip žemėje gyventų vien angelai.“

Lakmuso popierėlis – darželinukai

„Parodyk dar kartą, tėti!“ – viešdamas pas močiutę Moldovoje mažasis Nicholas susižavėjo pirmą kartą gyvenime išvystu triuku. Tuomet Nikolajui Jegorovui (tai – tikrasis jo vardas ir pavardė) buvo šešeri.

„Tėtis trynė monetą į alkūnę ir ji dingo, – prisimena Nicholas Kin. – Tris paras galvojau, kaip jis tai padarė. Paprašiau atskleisti paslaptį ir dar ką nors pademonstruoti. Netrukus pradėjau skaityti “Jaunojo techniko„ skyrelį apie fokusus, kurį rengė Igoris Kio, ir labai susidomėjau iliuzijos menu.“

Beje, beveik visi iliuzionistai, mentalistai savo fokusus, sugebėjimus pirmiausia demonstruoja vaikams darželyje: jei šie pastebi apgaulę, triuką reikia tobulinti.

Vaikų mąstymas yra nesugadintas, o suaugusieji galvoja visiškai kitaip, giliau, nors iliuzija išties yra paprasta ir nuspėjama.

Kodėl gyvenime žmonės nenori, kad juos apgaudinėtų, tačiau mėgsta iliuzijų, apgaulių šou?

„Kuo vyresnis žmogus, tuo jis emocingiau reaguoja į iliuziją, – aiškina Nicholas. – Turbūt visi suaugusieji širdyje nori grįžti į vaikystę. Į tą laiką, kai tikėjo stebuklais. Nors ir dabar kai kurie tuo tiki.“

Kazino – persona non grata

Scenoje Nicholas Kin ne taip jau dažnai naudoja kortas, tačiau kamerinėje aplinkoje jos puikia padeda prablaškyti smegenis: „Visi mentalistai turi du tris firminius triukus kortomis. Jos puikiai tinka artimoje, jaukioje aplinkoje, nors po to žmonės pagalvoja, ką tas žmogus gali prie pokerio stalo?“

Nicholas Kin atviras: Kauno ir kuriuose kitų miestų kazino jis gali būti tik stebėtojas – ten žaisti jam jau uždrausta.

„Prie “Black Jack„ stalo laimėjau 17 tūkst. litų, – kaltai šypsosi Nicholas. – Po to laimėjau nemažą sumą kitame to tinklo kazino. Netrukus jie persiuntė mano fotografiją, duomenis ir žaisti kazino jau negalėjau. Bet gera atmintis juk nėra nusikaltimas? Tiesa, nėra sistemos, kuri suteiktų 100 proc. galimybę laimėti, bet, turint gerą atmintį ir mokant skaičiuoti, ši tikimybė labai išauga. Kaip ir žaidžiant ruletę. Nors jos išradėjas matematikas Blaise Pascalis išėjo iš proto, norėdamas atrasti šimtaprocentę tikimybę laimėti.“

Maskvoje išsinešė butelį

Paklaustas apie apgavystes parduotuvėje, kasdienybėje, Nicholas šypsosi: kartais jis savaip ieško adrenalino ir praktikuojasi „Maxima“ tinklo, Londono ar Maskvos parduotuvėse.

„Lietuvoje apsauga dirba geriausiai, nors niekada gyvenime nepavogiau daikto, nebuvau policijoje, – mentalistas kalbėdamas rodo triuką, kai tušinukas akimirksniu dingsta jo marškinių rankovėje. – Paimu tušinuką, plaukų laką, o Maskvoje esu paėmęs ir 0,7 litrų talpos butelį. Įdomu, ar pastebės mane apsauga per vaizdo kameras. Praeinu pro kasą ir tik tuomet grąžinu daiktą.“

Kartą Lietuvoje parduotuvėje mentalistą norėjo sulaikyti. Šis suvaidino, kad daiktą grąžino, bet pasiliko sau. Ir tik praėjęs pro kasą parodė, kad tai buvo gudrybė: „Apsimetu, kad esu pasamdytas tikrinti saugos sistemas. Peržiūrėjome vaizdo įrašus. Mato: daiktas yra, po to – nėra. Paaiškinu, kaip geriau stebėti ir visą laiką paimtus daiktus grąžinu.“

Padirbėti kartu Nicholą kalbino ir šešėlinio pasaulio atstovai, siūlę apkeisti prabangius laikrodžius nuo rankų, o šiam nesutikus, apgailestavo: „Prapuola tokios rankos!“

Ne visi vienodai sugestyvūs

Kaunietis jau kelerius metus iš eilės nepraleidžia visų naujausių jo vieno mėgstamiausių psichologinės magijos iliuzionistų, profesionalaus hipnotizuotojo 42 metų Derreno Browno šou.

Teisę, neurolingvistinį programavimą (NLP) studijavęs vienas garsiausių pasaulyje mentalistų už tuščius balto popieriaus lapus nupirko 3 000 dolerių kainavusį žiedą iš juvelyrinės parduotuvės.

„Vis dėlto ne visi žmonės vienodai pasiduoda įtaigai, – aiškina Nicholas. – Tas pats Derrenas už tuos popierius nenusipirko dešrainio iš juodaodžio pardavėjo, kuris pasipiktino, ką šis jam kiša.“

„Mentalizmas – improvizacija. Niekada nežinai, kaip viskas baigsis“, – tikina mentalistas.

Šokiruojantis brito triukas

Nicholas Kin stengiasi slapta nufilmuoti visus Derreno šou: „Po to peržiūriu daugybę kartų, nes praleisiu vieną detalę, ir nieko nesuprasiu. Vieną jo efektą išsiaiškinau tik po trejų metų.“

Atlikdamas tą numerį Derrenas salėje susirinkusiuosius šokiravo.

Žiūrovas gavo užrakintą lagaminą. Po to mentalistas iš savo kuprinės į salę išmėtė krūvas skirtingų laikraščių, iškvietė vieną savanorį, kuris buvo pagavęs laikraštį. Šis parodė pagavęs „Daily Mail“.

Kitas atsitiktinis žiūrovas turėjo pasakyti skaičių. Kai „Daily Mail“ turėjęs žmogus atvertė tą puslapį, turėjo jį perplėšti į dvi dalis ir po to suplėšyti į mažas skiautes ir padalyti į dvi krūveles.

D.Brownas spragtelėjo pirštu į vieną atsitiktinę krūvelę, liepė duoti jam. Tuomet pakvietė iš salės žmogų su užrakintu lagaminu ir pasiūlė pasakyti skaičių. Šis pasirinko 15. Antrasis žmogus, kuris rankose turėjo vieną dalį suplėšytų „Daily Mail“ dalelių atskaičiavo 15-ąją skiautelę, po to žmogui su lagaminu pasiūlė pasakyti dar vieną skaičių. Šiam pasirinkus septynetą, Derrenas pasiūlė perskaityti septintą žodį iš eilės.

„Įtaigus“, – kartojo žmogaus perskaitytą žodį Nicholas, kuris irgi atlieka šį triuką. O tuo metu mentalistas dar kitam žmogui pasiūlė atplėšti voką, kuriame užrašytas žodis... „įtaigus“. – Ir tik po to pasiūlė atrakinti lagaminą. Jame buvo toks pat „Daily Mail“ numeris su pažymėtu penkioliktuoju puslapiu, o jame apibrauktas septintas žodis – „įtaigus!“

Realybė ir iliuzija

D.Brownas – didelis paranormalių reiškinių skeptikas ir, kaip legendinis iliuzionistas Harrys Houdinis, demaskavo ne vieną apsišaukėlį ar pats įrodė, kaip tai galima padaryti.

„Mentalistas – tai netikras ekstraseansas, – tikina Nicholas, Ukrainoje matęs ne vieną apsišaukėlį, dalyvavusį garsiuose “Ekstraseansų mūšiuose„. – Jie labai geri aktoriai, psichologai, manipuliuotojai. Kaip ir būrėjai kortomis, kurie naudoja išplėstinę psichologiją, vadinamąjį šaltąjį skaitymą. Žmonės, net nejausdami, patys pasako daug informacijos, kurią po to išgirsta iš apsišaukėlių lūpų – tik kitokia forma.“

Ne, Nicholas nenori visų ekstraseansų pavadinti apsišaukėliais, bet teigia, kad dar nematė nė vieno tikro.

Kuo jis tuomet tiki stačiatikis Nicholas Kin? Ne Dievu, bet energija.

„Ačiū, Dievui, esu ateistas, – gudriai šypsodamasis dviprasmiškus žodžius kartoja Nicholas. – Tiesa, kartais būna minčių, kad nežinai, kas yra iliuzija, o kas tikrovė, ir susimąstai, ar čia aš, ar mano projekcija.“

Pastebėjus, kad mentalistams, iliuzionistams gali būti sunku gyventi be kaukių, atskirti tikrą pasaulį nuo iliuzijos, garsiais režisieriais Christopheriu Nolanu, broliais Vachovskiais besižavintis ir pastaruoju metu Vadimo Zelando knygomis, transerfingu susidomėjęs mentalistas linktelėjo: „Gal mes esame viename iš daugybės sukurtų pasaulių, kaip parodyta “Matricoje„, gal ne mes kuriame iliuziją, o ji mus?“

Išgyveno sunkią vaikystę

Mylimąją Aušrą ir puspenktų metų dukrą Emili turintis jaunas vyras prisipažįsta, kad yra šiek tiek narcizas: „Visi scenos žmonės tokie yra. Save reikia mylėti, tuomet mylės ir žiūrovai.“

Dabar Nicholas Kin tikina nusprendęs pasielgti egoistiškai ir mažiausiai metus dvejus skirti karjerai ir daug dirbti.

„Turi dėl kažko pasiaukoti, jei nori, kad po to būtų geriau. Nenoriu, kad mano šeima, dukra patirtų sunkumų, – mentalistas nutyla ir pirmą kartą viešai prisipažįsta: – Tebūnie, pasakysiu. Mano vaikystė buvo sunki. Esu rusakalbis, todėl iš kitų vaikų sulaukdavau patyčių. Gyvenome sunkiai ir kartais neužtekdavo duonai. Kai tėtis buvo be darbo, mama dirbo dviejose vietose, kad išmaitintų mane ir dabar į Angliją išvažiavusį brolį.“

Tapęs žinomas, Nicholas pagiežos lietuviams nejaučia ir tikina, kad nėra gerų ar blogų tautų, yra tik geri ar blogi žmonės.

Ar jis laimingas? Kartais susidaro įspūdis, kad Nicholas Kin, kaip ir dauguma iliuzionistų, komikų, neranda savo laimės.

„Yra teisybės. Scenos žmonės suteikia kitiems džiaugsmo, bet neretai patys būna nelaimingi, nes sau tarsi nelieka laimės, – nuoširdžiai kalba mentalistas. – Kartais jaučiuosi, kad savęs dar iki galo neradau ir tarsi laukiu, kol atskris kosminis laivas ir išgirsiu – skrendame su mumis.“