Maestro Vladimiro Spivakovo orkestre – tik mylimieji

Ar įmanoma pasakyti, kad vienas klasikinės muzikinis kūrinys yra geresnis už kitą? Maestro Vladimiras Spivakovas įsitikinęs, kad žmogui, atliekančiam kūrinius scenoje, nedera taip svarstyti.

Daugiau nei tris dešimtmečius „Maskvos virtuozų“ orkestrui vadovaujantis dirigentas visus kūrinius laiko unikaliais, kaip ir žmones. Virtuozas, anot V.Spivakovo, turi ne tik būti talentingas, bet ir mokėti išgirsti savo artimą.

– Kokia programa laukia žiūrovų Vilniuje? Ar jūsų orkestras atvyks visas? – teiravomės maestro prieš jo kelionę į Lietuvą.

– Ši programa vadinasi „Maskvos virtuozai: šiandien ir rytoj“, nes koncerte dalyvauja vaikai ir jaunimas, mano labdaros fondo stipendininkai. Tai 12 metų pianistas Danijilas Charitonovas, 13 metų saksofonininkas Matvejus Šermangas ir 16 metų violončelininkė Anastasija Kabekina.

Orkestras, kaip ir įprasta, atvyks visas. Aš Lietuvoje esu buvęs ir su „Virtuozais“, ir su Nacionaliniu filharmonijos orkestru. Pirmiausia žiūrovai išgirs W.A.Mozarto kūrinius.

– Kas jus asmeniškai sieja su Lietuva? Ar pavyks įtemptoje darbotvarkėje rasti laiko kur nors pasivaikščioti, susitikti su draugais?

– Mano ryšys su Lietuva labai glaudus, jis užsimezgė dar vaikystėje. Čia atvažiuodavau poilsiauti Birštone, labai mėgdavau nuvažiuoti į Kauną ir į Vilnių. Galiu netgi pasakyti, kad Lietuva man – tarsi gimtasis kraštas, o Kaunas – labai mylimas miestas. Čia, be abejo, yra ir mano draugų.

Dar nelabai žinau, ar pavyks ilgiau pabūti Lietuvoje, nes iki atvykimo į Vilnių numatytas visas koncertų festivalis Baltarusijoje. Ten koncertuosiu ir su Nacionaliniu filharmonijos orkestru, ir su „Maskvos virtuozais“, o tiesiai iš ten su „Virtuozais“ atvyksiu į Lietuvą, iš Lietuvos – į Latviją, tuomet – Estiją. Iš Estijos skrisiu į Prahą ir Miuncheną, iš ten – į Ispaniją, tada – į Maskvą. Tad visko labai daug.

– Kokius reikalavimus turi atitikti žmogus, norintis patekti į jūsų orkestrą?

– Orkestro sudėtis nesikeičia. Sakyčiau, dabar mano orkestras susideda iš antrųjų virtuozų, nes pirmieji jau paseno, kaip ir aš. Jau daugiau nei 15 metų orkestro sudėtis visiškai nesikeičia.

Dabar orkestre – gana jauni žmonės, kurie čia atsidūrė dėl savo profesionalumo ir žmogiškumo. Noriu pabrėžti, kad man svarbu ne tik talentas, bet ir žmogiškosios savybės. Kodėl? Nes grojimas ansamblyje – tai lygiai tas pats, kas gyvenimas žmonių bendrijoje, visuomenėje. O norint groti ir gyventi gerai reikia pirmiausia išmokti klausyti vienas kito. Ir ne tik klausyti, bet ir išgirsti.

– Ar galima pasakyti, kad per daugiau nei 30 metų jums pavyko sukurti idealų orkestrą?

– Daugeliu atveju – taip. Kartais orkestras groja taip, kad aš pats stebiuosi. Tačiau tai negali būti nuolatinė būsena.

– Jūs asmeniškai ir jūsų orkestro nariai groja ne tik „Maskvos virtuozuose“, bet ir keliauja su savo atskirais orkestrais. Ar tai netrukdo orkestro darbui?

– Taip, visi ne tik groja „Virtuozų“ orkestre, bet ir rengia solo, trio, kvartetų, kvintetų koncertus. Viskas pavyksta, ir labai džiaugiuosi, kai žmonės rodo iniciatyvą ir dar ką nors veikia, be darbo orkestre. Maža to, kartais mes rengiame atviras perklausas, kai kiekvienas muzikantas gali pagroti kūrinį solo, kokį tik jis nori. O jo klausosi visi orkestro nariai.

Aš pats neseniai grįžau iš JAV, kur surengiau 10 savo orkestro narių solo pasirodymų pačiuose didžiausiuose JAV miestuose: Niujorke Carnegie salėje, Bostone, Čikagoje, Los Andžele, San Fransiske, San Diege. Net negalėčiau pasakyti kiek koncertu surengiu per metus, nesu skaičiavęs, bet daug.

– Ar turite laisvalaikio? Gal pavyksta šiek tiek atitrūkti ir pailsėti nuo koncertų?

– Tik rugpjūtį. Kasmet tradiciškai šį mėnesį aš leidžiu su šeima Prancūzijos pietuose. Na, būna taip, kad rengiu koncertus ir rugpjūtį, tačiau tik netoli nuo tos vietos, kur ilsiuosi. Pavyzdžiui, rengiau du koncertus Monako operos teatre. O kitu metu laisvalaikio tikrai nebūna. Tik darbas ir gastrolės.

– Ar paimsite į rankas smuiką vešėdamas Lietuvoje?

– Tik savo viešbučio kambaryje, nes šioje programoje nenumatytas mano kaip smuikininko dalyvavimas.

– Koks jūsų mėgiamiausias kūrinys?

– Visi kūriniai, kuriuos atlieku aš ar mano orkestras, yra vienodai svarbūs ir vienodai įdomūs. Kaip aš galėčiau pasakyti, kad Bachas yra labiau mėgstamas už Čaikovskį ar Čaikovskio muzika geresnė už Mozarto? Negalėčiau imti ir išskirti vieno kūrinio, kaip ir negalima būtų pasakyti, kad koks nors kūrinys yra orkestro vizitinė kortelė, nes orkestras jų atlieka šimtus.

– Galbūt jūsų orkestre yra ir giminaičių?

– Jokių giminaičių. Tik draugai, kolegos. Kaip pasakytų apaštalas Paulius, mylimieji.

– Ar apdraustos jūsų rankos?

– Mano rankos apdraustos, tačiau ne aš draudžiau, o mano draugai. Tad negaliu atsakyti, nei už kiek jos apdraustos, nei kaip. To nežinau, tačiau galiu jus patikinti, kad savo rankų nesaugau.