Istorinėje Lietuvos Respublikos prezidentūroje veikia paroda, skirta Lietuvos okupacijos 70-mečiui paminėti: "Po raudonąja žvaigžde: Lietuvos dailė 1940–1941 m."

"Genys" ir "Šluota"

"Kiek neįprasta parodą skirti vienų metų dailei. Vis dėlto, atėjus į ekspozicijų sales, akivaizdu, kad to pakanka norint pamatyti, kaip veikė sovietinės propagandos mechanizmas", – Istorinės Lietuvos Respublikos prezidentūros erdvėse įsikūrusią parodą pristatė kuratorė dr. Giedrė Jankevičiūtė.

Ekspozicijoje demonstruojama dailė, kuri buvo naudojama kaip ideologinės propagandos priemonė keičiant viešą ir, deja, privačią Lietuvos piliečių gyvenamąją erdvę. "Tada buvo daroma viskas, kad būtų diegiamos naujojo režimo idėjos ir vertybės, išstumiant tai, kas susiję su nepriklausomos Lietuvos gyvenimu", – kalbėjo G.Jankevičiūtė.

Naujasis režimas, pasak jos, plito labai sparčiai – vadinamasis meninis importas iš SSRS buvo naudojamas tik pirmosiomis okupacijos savaitėmis. Visai netrukus į naujojo meno kūrybą aktyviai įsitraukė vietiniai dailininkai. Pirmiausia – buvę pogrindinės komunistų partijos nariai, priklausę Stepo Žuko vadovaujamai agitacinei-propagandinei organizacijai "Agitprop". Jie leido, tiksliau, legalizavo savo pogrindinį žurnalą "Šluota", kurį atsimena ir vėlyvuoju sovietmečiu gyvenusieji.

Organizuojant rinkimus į vadinamąjį liaudies Seimą, prireikė agitacinių plakatų. Juos kūrė gerai žinomi Lietuvos menininkai, tarpukario metais priklausę dailės reformatoriams ir modernistams: Antanas Gudaitis, Leonardas Kazokas. Lankytojams bus pateikta ir daugiau netikėtų, kai kam niekada nematytų eksponatų – dailės kūrinių, tarnavusių sovietų ideologijos sklaidai ir režimui įtvirtinti mūsų šalyje. Vienas tokių – gerai žinomas vaikų žurnalas "Genys".

"Jis buvo pradėtas leisti turint tikslą mažuosius žmogučius formuoti sovietų režimui palankia kryptimi", – pasakojo G.Jankevičiūtė. Šį žurnalą iliustravo garsūs menininkai, kurie ne iš karto suvokė užsakovo reikalavimus, todėl leidinio puslapiuose, pasak parodos kuratorės, galima rasti ir linksmų, vaikiškų, ir nemaloniai nuteikiančių ideologinių piešinių.

Emocijas stiprins muzika

Parodoje daug raudonos spalvos, atmosfera čia – liūdna ir grėsminga. "Stengėmės laikytis istorinio nuoseklumo, tačiau neutralumo nepavyko išvengti", – tikino parodos kuratorė. Esamą nuotaiką, pasak jos, dviejose ekspozicijų salėse sustiprins specialiai parinktos melodijos.

"Atsisakėme to laikotarpio muzikos, kad nebūtų per daug literatūriška", – perspėjo pašnekovė. Pirmojoje salėje skambės eksperimentinis vokiečių kompozitoriaus kūrinys. Paskutiniojoje – Sofijos Romerienės mėgstamas romansas simboliniu pavadinimu "Atsisveikinimo daina".

"Čia skamba žodžiai: išvykti – reiškia mirti. Dainą pasirinkome ne veltui", – atsiduso G.Jankevičiūtė. Minėtas romansas skambės penkiems to meto dailininkams, su kurių gyvenimo istorijomis muziejaus lankytojai susipažins ekspozicijoje. Šie menininkai pačiais pirmaisiais okupacijos metais pajuto kruviną stalininio režimo ranką: vieni neteko gyvybės, kitiems teko atsidurti tremtyje Sibire.

Paklausta, ar paroda "Po raudonąja žvaigžde" neprimins Grūto parko ekspozicijų, parodos kuratorė purtė galvą. Jos nuomone, prie Druskininkų įkurtas muziejus skirtas populiariajai kultūrai, o šia ekspozicija norėta kiek įmanoma objektyviau pavaizduoti to laikotarpio nuotaikas. "Dėl to atsisakėme ir karikatūrų", – prasitarė G.Jankevičiūtė.

Vertingiausiųjų neliko

Didžioji dauguma parodos – popieriniai eksponatai: plakatai, agitaciniai šūkiai, knygos, žurnalai, laikraščių reprodukcijos ir šiek tiek tapybos darbų.

Tiesa, ryškiausiai sovietizaciją atspindėjusių ir režimui parankiausių dailininkų darbų miestiečiai neišvys – jie sunaikinti. "Neaišku, kada tiksliai, tačiau spėju, kad tai įvyko pasigirdus vokiškų motociklų ūžesiui", – įsitikinusi G.Jankevičiūtė. Tada dauguma menininkų pradėjo deginti ir daužyti visus stalininio režimo užsakymus. Neliko nė vieno Josifo Stalino biusto, nė vieno jo portreto. Šie darbai, kaip ir laikinos masinių švenčių dekoracijos, pristatomi nuotraukų reprodukcijomis ir filmuota medžiaga.

"Visi eksponatai – skolinti. Sąrašas ilgas. Pradedant bibliotekomis, jų retųjų spaudinių skyriais, baigiant muziejais ir archyvais", – prie parodos atsiradimo prisidėjusias įstaigas vardijo kuratorė.

Paroda veiks iki kitų metų liepos vidurio. Jai baigiantis numatyta išleisti parodos leidinį. "Jau teko susidurti su žmonių vertinimais. Galiu pasakyti, kad jaunoji karta šiais darbais domisi kur kas aktyviau nei vyresnieji", – G.Jankevičiūtės toks elgesys nestebino. Pastarieji esą nenori prisiminti to laikotarpio, todėl į parodos eksponatus žiūri labai skeptiškai. "Pabandykite nugalėti save ir pažiūrėti, kaip mes pavaizdavome 1940–1941 metus", – atverti Istorinės Lietuvos Respublikos prezidentūros duris vyresnius miestiečius ragino parodos kuratorė.

KAS: Lietuvos okupacijos 70-mečiui skirta paroda "Po raudonąja žvaigžde".

KUR: Istorinėje prezidentūroje (Vilniaus g. 33).

KADA: iki 2011 m. liepos 15 d.