Lietuviai Indijoje bandė gyventi kaip vietiniai

Daug kariškių ir taikdarių

Kelionę Indijos Himalajuose vyras ir žmona pradėjo nuo karščiausio Indijos taško – šiauriausios valstijos – Džamu ir Kašmyro.

Šrinagare – šios valstijos vasaros sostinėje (žiemą sostinė perkeliama į Džamu) bei didžiausiame mieste, kuriame vyrauja musulmonai, dažnai kyla neramumų.

"Mums išvykus po 3–4 dienų per susirėmimus ten žuvo dešimtys žmonių, – pasakojo 58 metų fotografas. –  Dalis vietinių nori atsiskirti nuo Indijos ir sukurti atskirą Džamu ir Kašmyro valstybę, tačiau indai įsitikinę, kad jie iškart puls į kaimyninės šalies – Pakistano glėbį."

Vakarinėje šios valstijos dalyje gyvena daugiausia išpažįstančiųjų islamą, o jau žiūrėdamas vaizdo įrašus internete, Jonas matė, kaip per neramumus ten plevėsavo ir "Islamo valstybės" vėliava.

Jaunimas vieną savaitės dieną, dažniausiai penktadienį, 17 valandą, renkasi mečetėje, o po to eina į gatves ir mėto akmenis į Indijos kariuomenę.

"Mieste, apylinkėse, prie sienos – labai daug ginkluotų kariškių, taikdarių, daug vietų, aptvertų spygliuotą tvora. Kuo toliau į rytus nuo Šrinagaro – tuo mažiau kariškių, – pastebėjo J.Danielevičius. – Antra vertus, kariškiai – šios valstijos pragyvenimo šaltinis, nes vietiniai gauna daug darbo, investuojama į kelius, infrastruktūrą."

Deja, į kai kurias kariškių kontroliuojamas vietas lietuviai negalėjo patekti – neturėjo leidimų, o kartą į vieną vietą taksi jie tuščiai beldėsi net pusdienį.

Indiškoji Venecija

Turistai Džamu ir Kašmyre labai laukiami, gerbiami, nes jie, kaip ir kariuomenė, vietiniams yra pagrindinis pragyvenimo šaltinis.

"Indijos musulmonai dėmesingi, draugiški, paslaugūs, tačiau gan įkyrūs, jauti, jog jiems esi tarsi bankomatas, – šyptelėjo fotografas. – Žinoma, reikia būti susipažinusiam su  vietos kultūra, papročiais ir, kaip daugumoje islamiškų šalių, derėtis. Turguje, jei būsi atkaklus, gali nusiderėt ketvirtadalį kainos."

Šrinagare didelį įspūdį paliko ežeras. Dalis gyventojų gyvena namuose ant vandens.

"Egzotiška ir skurdi Venecija, – lygino Jonas. – Neseniai ten buvo potvynis, tad nemažai namų dar nesutvarkyti."

Tačiau pagyventi ant vandens – rojus. Ramu, vandens gatvelėmis plukdo valtimis, sustoji, o jau miesto gatvėmis keliauji tuk-tukais.

"Savotiškas ir kažkuo nuostabus miestas. Įdomios mečetės, sena, įspūdinga medinė architektūra", – prisiminimais po kelionės dalijosi J.Danielevičius.