“Lietuviai - gražūs vyrai, bet jiems trūksta galantiškumo“

Gerdai Petkienei lietuviai vyrai geriausi.

Vilnietė Gerda Petkienė – puikios, visada švytinčios ir nepriekaištingai atrodančios moters pavyzdys. Baigusi Kauno medicinos akademijoje farmacijos mokslus, ji dešimt metų vadovavo vienos prancūzų farmacinės kompanijos atstovybei Lietuvoje. Dabar moteris – švedų kompanijos AGA, užsiimančios medicininių dujų gamyba ir prekyba, pardavimų vadovė. Po pasaulį Gerdai tenka keliauti labai daug, bet Vilniaus į nieką iškeisti nenorėtų. Žmonės, jos nuomone, čia atviresni ir laisvesni nei kitur. Į Klaipėdą ir Palangą Gerda su vaikais dažniausiai atvažiuoja tik vasarą. Traukia jūra ir kopos.

Vienas didžiausių moters pomėgių – skaitymas. Šalia jos lovos visada galima rasti krūvelę romanų.

Trumpas dosjė: 43 metų našlė, augina 20 metų sūnų Niką ir šešiolikos metų dukrą Austę. Zodiako ženklas – Šaulys.

- Kokia tavo nuomonė apie lietuvius vyrus?

- Lietuviai yra gražūs vyrai, labai dailiai nuaugę, aukšti, bet jiems dar toli iki prancūziško bendravimo su moterimis.Trūksta galantiškumo, orumo. Gal todėl, kad jau nuo amžių taip susiklostė, jog lietuvių tauta yra raudanti tauta, tai ir Lietuvos vyrai per dažnai “verkia”, t.y. zyzia ir amžinai nori, kad moterys juos guostų, ramintų. Toks jausmas, kad iš principo jie yra pesimistai.

- Kokios tautybės vyrai tau atrodo patraukliausi ir kodėl?

- Jeigu atvirai, tai net negalėčiau išskirti vienos tautybės. Vieni turi vienų bruožų, kiti kitų… Pavyzdžiui, prancūzai moka labai gražiai elgtis su moterimis, bet man jie per žemo ūgio. Italai - temperamentingi, bet irgi žemoki, gal per daug plepūs, skandinavai - aukšti, bet labai uždari, vokiečiai iš principo nepatinka – per daug pedantiški, šiurkštoki. Graikai… kažkoks netikrumas juose, amerikiečiai – juose pasigendu bendro išsilavinimo. Taigi aš lieku su lietuviais vyrais. Manau, kad lietuviai turi viską. Tik jiems reikėtų pasimokyti optimizmo, pagarbos ir lengvumo bendraujant su moterimis.

- Koks vyras tau atrodo tobulas?

- Labai gerai suprantu, kad nėra ir negali būti tobulų, bet vyras, kuris mane sudomintų, privalo turėti gerą humoro jausmą, būti atsakingas už savo veiksmus ir šeimoje, ir savo veikloje, nesiknaisioti smulkmenose ir būti optimistas.

- Į ką pirmiausiai atkreipi dėmesį pamačiusi nepažįstamą vyriškį?

- Trys momentai, kurie priverčia mane suklusti: tai - kvapas, balso tembras ir vyro plaštakos. Nemėgstu saldžių kvapų, vadinasi, jis turi kvepėti gerais, bet ne saldžiais kvepalais. Tembro net nemoku apsakyti. Tiesiog jis turi būti truputį paslaptingas, truputį prikimęs…O plaštakos - jokiu būdu ne bandutės, ilgais pirštais ir truputį apžėlusios.

- O į ką pirmiausiai dėmesį atkreipia vyrai, pamatę moterį?

- Manau, kad į bendrą moters vaizdą, gal į eiseną, ir net neabejoju, kad į akis. Su amžiumi jų prioritetai moters išvaizdai keičiasi. Jie vis labiau ieško šilto bendravimo.

- Kokia tavo nuomonė apie Lietuvos moteris?

- Man labai gaila, kad Lietuvoje yra labai daug nesavarankiškų moterų. Jos bijo, kad be vyro pačios nesugebės išlaikyti vaikų, nepasitiki savimi, tiesiog yra užgožtos savo vyrų ir nebando nusikratyti tų pančių (ką pasakys kaimynai!!!). Juk daug geriau gyventi vienai negu su bet kuo.

- Kokį mieliausią komplimentą esi išgirdusi?

- Man tai skambėjo kaip komplimentas : “ Tu - kaip smėlis tarp pirštų, kurį iki skausmo noriu sulaikyti saujoje, bet jis ima ir vis tiek išbyra. Tu be galo geidžiama ir toks jausmas, kad niekada iki galo taip ir neturėta”. Prieš kelerius metus man tai skambėjo kažkaip ypatingai, tačiau dabar imu abejoti - ar tai gerai? Juk vyrams reikia turėti saujoj savo moterį. Kaip ten bebūtų, nemėgstu nuvalkiotų, šabloniškų, gražių žodžių. Jau geriau reikšminga tyla…

- Ar vyrams reikia sakyti komplimentus?

- Atvirai pasakius, man buvo keista, kai supratau, kad jie mėgsta komplimentus, ne tik susijusius su jų protu, sugebėjimais. Jie labai mėgsta girdėti gražius žodžius ir apie savo išvaizdą. Dabar labai dažnai juos sakau, nes kodėl gi nepamaloninti žmogaus. Malonūs žodžiai nieko nekainuoja, o kiek daug gali!..

- Ar tiki meile iš pirmo žvilgsnio?

- Ankščiau tikėjau, o dabar jau ne. Įsitikinau, kad dažnai pirmas žvilgsnis būna apgaulingas. Vis dėlto norisi labiau pažinti žmogų ir tegul tas jausmas ateina pamažu, neperšokdamas nė vienos merginimo stadijos.

- O amžina meile?

- Tikiu. Tikiu, kad iš vieno milijono žmonių viena pora būna laiminga visą gyvenimą.

- Kas tau yra meilė?

- Tai didžiausias stimulas mano gyvenime. Tuo metu, kai aš myliu, galiu kalnus nuversti. Viską suspėju, šypsena nedingsta nuo veido, o ir grožio salone praleidžiu daugiau laiko. Tiesiog tai nenusakoma vidinė būsena, kurią jaučia tik įsimylėję žmonės.

- Kaip įsivaizduoji idealią santuoką?

- Tai dviejų tikrų draugų sąjunga, kurią nuolat stiprina geras seksas. Tegul lietuvaičiai nebijo šito žodžio. Tai medicininis terminas.

- Kam skiri pirmenybę - motinystei ar karjerai?

- Niekada neskyriau niekam pirmenybės. Tiesiog reikia derinti. Nepadarysi karjeros, jei namuose nuolat bus įtampa. Tai anksčiau ar vėliau atsilieps darbingumui. Tiesiog mano vaikai gimė, kai aš dar mokiausi, karjerą pradėjau daryti, kai jie jau buvo ne lopšelinukai, gana savarankiški. Labai stengiausi visą laisvą laiką leisti su jais, absoliučiai atsiribodama nuo darbų, o mano darbinių kelionių metu didžiausias pagalbininkas buvo mano mama.

- Kokia tavo nuomonė apie skyrybas?

- Santuoką reikia bandyti išsaugoti. Tačiau kai jau atsiranda mėlynių paakiuose ar meilužės gyventi neduoda arba jei nuolat tenka patirti dvasinį smurtą, reikia kuo greičiau ir kuo toliau bėgti nuo tokio gyvenimo palydovo. Esu tikra, kad ir vaikai tam pritars.